Mes susipažinome, kitą dieną privalėjau važiuoti į Lietuvą. Todėl bendravome internetu 6 mėnesius, kol buvau Lietuvoje. Dabar mes kartu jau 3 mėnesiai. Jis man pirmas vyras. Aš esu lietuvė, o jis italas.
Tą dieną kai susipažinome, vienas kitą labai patraukėme. Vėliau pažinome vienas kitą artimiau. Jis supažindino mane su savo šeima, giminėmis. Dabar mes kartu dirbame.
Kartais kartu miegame. Aš jį labai įsimylėjau... nematau jo trūkumų. Jis man pats geriausias. Jis sako, jam labai patinka būti kartu.
Bučiuoti mane, apsikabinti, kartu miegoti, jausti mano šiluma. Sakė, norėtų su manimi turėti vaikučių, tačiau nori leisti man pagyvent sau, esu dar per jauna.
Viskas iki šiol buvo puiku. Tačiau vieną dieną naršiau facebooke jo telefone ir atėjo jam sms. Bučkis. Nesupratau...
Pažiūrėjau, kas jam tai parašė. Tai buvusi jo mergina. Jis sakė, kad su ja viskas baigta. Bet sms buvo daug. Širdelių, bučinukų, tekstai, nuotraukos kartu. Tai mane pribloškė, atrodė, kad gyvenimas slysta iš po kojų, aptemo akys, darėsi neapsakomai šlykštu... susirinkau daiktus, kol jis nematė, išėjau.
Jis skambino, rašė. Išjungiau telefoną. Verkiau... labai verkiau. Aš jam ne vienintelė... Vėliau truputėlį apsiraminus parašiau: atvažiuok. Mes susitikome, aš jam liepiau paaiškinti. O jis man pasakė, kad ji yra jo praeitis ir nieko daugiau. Tik kontaktą turi.
Sakė, kad ji yra musulmonė, kad ji nori, kad jis religiją pasikeistų, bet jis nesutiko ir pasakė viskas baigta.
Ji prašė likti tik draugais ir jis sutiko... Aš prašiau ją ištrint iš kontaktų, jis sakė nenori. Liepė nebūt pavydžiai, kad tai yra draugai daugiau nieko. Aš nežinau, ar man tikėti... gal man viską mesti ir dingt? Nes jei jam būčiau geriausia, jei jis mylėtų mane, jis ją ištrintų, pasakytų, kad daugiau nepalaikys kontakto, nesusitiks, tam kad būtų gerai man...
O jis matė, kad man skaudu, kad verkiu. Bet vis tiek sakė neištrins ir bendraus toliau. Sako, tu nori, kad aš meluočiau, pasakyčiau tau, kad daugiau nebebendrausiu su ja? Bet vis tiek bendrausiu.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Santykiai tarp vyro ir moters yra be galo ypatingas potyris. Tačiau jie nėra vien tik mielas, gražus laikas kartu, artumas, romantika ir jausmas, kad esate vienintelė vyrui, kurį mylite. Siekiant sukurti arimą ryšį, į jį reikia įpinti labai nemažai, tame tarpe ir priėmimą, kad kitas yra ne tam, jog tenkintų kiekvieną jūsų norą ir būtų tik dėl jūsų.
Tai, ką šiuo metu išgyvenate, yra įsimylėjimas – viena stipriausių emocijų. Jos akivaizdoje tiek geri, tiek blogi išgyvenimai tampa daug ryškesni ir absoliutesni nei yra iš tikrųjų. Jums atrodo, kad tai yra vyras, su kuriuo vieninteliu būsite laiminga. Troškimas būti kartu yra begalinis. Tuo pačiu slypi didelė baimė, kad tik santykis nesibaigtų, kad tik nesibaigtų tas svaiginantis jausmas, kuris taip džiugina, pripildo...
Visgi įsimylėjimas yra emocija, kuri visada praeina. Jai praėjus, lieka klausimas, likti ar ne su žmogumi, kuris yra kitoks, atskiras, turintis savo gyvenimą, kuriame esate ne tik jūs.
Tai, ką jūs išgyvenote, radusi žinutę savo mylimo vyro telefone nuo buvusios jo draugės, yra vienas iš klausimų: ar priimsite jį kaip vyrą, kuris turi savo pasirinkimus ir kurių nežada atsisakyti, kad paklustų jūsų baimei jo netekti. Žinoma, visada yra rizika būti apgautai, būti paliktai ir panašiai. Tačiau be tos rizikos neapsieina nei vienas santykis.
Be to, šiai dienai jums atrodantis troškimas būti vienintelei ilgainiui gali slėgti jus pačią. Noras izoliuoti savo vyrą nuo kitų moterų ir nuo santykių išties, kaip ir jis sakė, didins ne jo artumą jums, o bandymą meluoti, slėpti.
Jūsų mylimas žmogus, atrodytų, atvirai pasidalino savo santykiu su kita moterimi, jos vieta gyvenime ir neketina jums meluoti, kad neatsisakys jo dėl jūsų. Bet tai nereiškia, jog jis išsižada jausmų jums. Tikrai verta kalbėti apie tai, kaip jūs jaučiatės, žinodama apie jo ryšius, tačiau norint palaikyti bendrystę su partneriu, dažniausiai tenka suteikti jam pasitikėjimo paskolą, kaip jau minėjau, rizikuojant, jog ji bus negrąžinta.
Kitas svarbus santykių aspektas yra atvirumas. Tai yra ne tik nuoširdus dalinimasis savimi, savo išgyvenimais, bet ir gebėjimas priimti kito asmens gyvenimą ir pasirinkimus, stengiantis kiek įmanoma daugiau pamatyti jo akimis. Jūsų reakcija į žinutę nuo kitos moters sužadino jūsų nerimą netekti mylimo žmogaus, klausimą, ar nesate apgaudinėjama. Ir tai yra normalu. Tačiau labai svarbu pabandyti išgirsti ir kitą, kuris turi savą istoriją, jos klausytis be išankstinių sąlygų, sprendimų, lūkesčių.
Pavydas yra normali būsena mylint. Visgi dažnai ją peradresuojame kaip kito problemą: „Nebendrauk su ja, nes aš pavydžiu“. Kaip jau minėjau, labai verta dalintis savo sunkumu su mylimu žmogumi, tačiau kaip savo, o ne jo uždaviniu: pvz., „Aš labai pavydžiu. Jaučiuosi nesaugi, kai perskaitau žinutes nuo buvusios merginos ir jos šiltus jausmus tavo atžvilgiu. Nenorėčiau, bijau būti apgauta.“ Bet kokiu atveju tai yra veiksmingesnis priėjimas prie kito asmens sąžinės, nei liepimas jam atsisakyti ryšių, kurie, labai tikėtina, išties ne tie, kurie gali kelti kokį nors pavojų.
Tačiau kaip ir daugelis dalykų gyvenime, taip ir bet kuris reagavimo būdas jums nieko negarantuoja. Taigi atspirties taškas kaip būti šioje situacijoje esate jūs. Ir jei jums šiai dienai yra per sunku toleruoti mylimo žmogaus bendravimą su buvusia mergina, jūs to ir neprivalote...
Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.
