Norėčiau situaciją apibūdinti kuo glausčiau, bet, kita vertus, manau, jog mažos detalės gali padėti atskleisti „didelį paveikslą“.
Šią vasarą užsienyje susipažinau su užsieniete mergina. Tuo metu kai susipažinome, buvo praėję beveik metai nuo to laiko, kai ji išsiskyrė su vaikinu po šešerių metų draugystės. Anot jos, sprendimą skirtis priėmė buvęs vaikinas, tačiau paskutinius draugystės metus ir jos pačios manymu santykiai buvo pakliuvę į aklavietę – jiedu abu bandė ieškoti būdų gaivinti draugystę, tačiau bergždžiai. Tad, anot jos, ji tarsi laukė to sprendimo skirtis.
Santykiai tarp manęs ir šios merginos rutuliojosi labai greitai, atrodo, mes abu buvom truputį nustebę dėl to, kas tarp mūsų vyksta. Tačiau po kelių susitikimų turėjau išvykti atgal į Lietuvą, žinodamas, jog po keturių mėnesių grįšiu.
Prieš išvykdamas pakviečiau apsilankyti Lietuvoje. Atsakymas į kvietimą buvo toks – „matysim“ (kas mano supratimu reiškia abejojimą ir neapsisprendimą). O išvykimo dieną mergina pasakė, jog nenori įsipareigoti, iki kol vėl grįšiu.
Man išvykus apsikeitėm pora žinučių, keletu laiškų, o po mėnesio gavau jos laišką su klausimu, ar vis dar yra laukiama Lietuvoje. Kartu praleidome savaitę Lietuvoje, o dar po dviejų mėnesių grįžau į jos šalį ir per antrą susitikimą išgirdau štai ką: „Man su tavim labai gera, tačiau aš nemyliu tavęs“.
Iš pradžių galvojau iškart visiškai viską nutraukti, bet paskui nusprendžiau pabandyti palaikyti tokius „be įsipareigojimų“ santykius. Taigi bendraujame toliau ir tie momentai, kuriuos praleidžiame kartu, abiems yra labai teigiami ir džiuginantys (reikia paminėti, kad gyvename skirtinguose miestuose), tačiau kai tik pabandau pasiūlyti praleisti dar vieną dieną kartu, susiduriu su savotišku bandymu išlaikyti atstumą – ji atranda vienokių ar kitokių priežasčių, kodėl negalima susitikti daugiau nei maždaug kartą per savaitę.
Viskas būtų čia lyg ir suprantama, bet, ko gero, daugiau nei pusę susitikimų inicijuoja ji. Todėl tai mane labai glumina – kaip žmogus gali rodyti nemažai iniciatyvos susitikti ir tuo pačiu metu tarsi bėgti nuo mano rodomos iniciatyvos?
Bandžiau apie tai su ja pasikalbėti. Anot jos, po metų pertraukos po anų, šešerius metus trukusių santykių, ji pati norėjo „sukurti kažką naujo su kitu žmogumi“, tačiau kai pradėjo su manimi bendrauti, suprato, kad savotiškai bijo iki galo atsiduoti naujiems santykiams, iki galo į juos pasinerti, tačiau jai labai patinka leisti laiką su manim, tik ji tarsi nenori eiti tolyn link rimtesnių, galbūt labiau įpareigojančių santykių.
Anot jos, tai gali būti susiję su tuo, kad ji visą gyvenimą gyveno su tėvais, o paskui šešerius metus su buvusiu vaikinu ir jai dabar labai norisi pagyventi vienai, pabandyti visiškai pačiai kurti savo gyvenimą.
Štai keletas klausimų, kurie man kyla iš šios situacijos: ką, Jūsų manymu, gali reikšti pasakymas „man gera su tavimi, bet aš tavęs nemyliu“ (turiu dvi versijas: 1) tai reiškia, kad jai šitie santykiai nėra svarbūs, o priešingai – laikini. 2) Ji dar nėra emociškai išsivaliusi po anos draugystės ir nėra pasirengusi naujiems santykiams.)?; ar įmanoma „pamilti“ tik po kurio laiko, o ne iš karto?
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Jūsų klausimas gana konkretus ir panašu, kad norėtųsi iš kur nors išgirsti konkretų atsakymą. Visgi pasakymas „man su tavimi gera, bet aš tavęs nemyliu“, išties gali talpinti gana įvairią informaciją.
Tai gali reikšti „man reikia laiko“, „man smagu su tavimi palaikyti ryšį, tačiau aš nenoriu judėti toliau“, „man tinka mūsų neįpareigojantis bendravimas, tačiau nemanau, kad esi tas, su kuriuo noriu kurti savo ateitį“, „man gera su tavimi, tačiau kol kas nesu išsilaisvinusi nuo praeities“.
Sakinių čia galima prikurti pačių įvairiausių. Ir jei bandytumėte atrasti subtilią žinią, būtent tą, kurią bando jums siųsti mergina, tektų ilgai spėlioti.
Tačiau šioje situacijoje merginos siunčiama informacija, pirmiausia jums yra svarbi kaip rodiklis, o kaip gi elgtis jums. Čia galimi du žvilgsniai. Pirmasis – bandymas atpažinti, o ką jums reiškia šis teiginys? Kaip jūs jaučiatės girdėdamas „man su tavimi gera, bet aš tavęs nemyliu“?
Kaip tai susiję su jūsų buvimu šiame ryšyje, jūsų pasirinkimais, kaip elgtis su mergina, kiek priimti jos buvimo sąlygas, o kiek bandyti įdiegti savąsias. Tai, ką nori pasakyti kitas, verta pajusti savimi. Ir radus, kaip tai veikia jus, klausti, ar būtent tokią informaciją ir norėjo perduoti, kokią jūs gavote. Jei ne, aiškinantis visai naudinga kalbėti apie tai, kaip liečia jus tokia merginos būsena, jos jausmas jūsų santykių atžvilgiu ir ką norėtumėte su tuo daryti.
Kitas aspektas yra veikimo kryptis. Jūsų minėtas sakinys bei merginos elgesys yra tarsi ribos, kiek jums galima dalyvauti jos gyvenime, kiek giliai gali vystytis jūsų santykis. Kad ir kokios būtų to priežastys, akivaizdu, jog jums patinkanti moteris išlaiko gana aiškų atstumą ir bando daryti tai, kad santykis išliktų jos rankose. Tai galite patikrinti vėlgi atsigręždamas į savo jausmą.
Kiek jaučiatės galintys kontroliuoti šį ryšį, kaip nors jį veikti ar kreipti kuria nors linkme? Kaip iš viso suvokiate savo vietą juose, savo vaidmenį? Žinoma, tai gali būti subjektyvus jūsų jausmas, kuris ateina iš buvusios patirties, kitų santykių ir su šiais neturintis nieko bendro. Bet tai vėl yra galimybė kalbėtis su rūpimu asmeniu ir ieškoti tiksliausio atsakymo.
Norėtųsi paliesti ir dar vieną aspektą. Kuomet jūs bandote suprasti pasakyto sakinio reikšmę, gali būti, jog skirtinga interpretacija keistų ir jūsų buvimą aprašytoje bendrystėje. Tarkime, galvojant, kad esate pereinamasis asmuo į tikruosius santykius, greičiausiai kyla vienokie jausmai, nei kad tuo atveju, kai galvojate, jog merginai tiesiog reikia laiko atsigauti po buvusios draugystės.
Tai labai natūralu, tačiau nukreipta į ateitį. Tai reiškia labai hipotetiška ir visai neaišku, kaip kas bus. Dėl to verta atsiremti į tai, kas vyksta dabartyje ir jei eina kalba apie pasirinkimus, lūkesčius, viltis, vertėtų priimti, jog realybė yra tik dabartyje, o ką šis pasakymas kalba apie jūsų santykių ateitį, belieka tik spėlioti.
Ir paskutinė mintis. Žmonėms po ilgalaikių santykių išties reikia laiko. Jiems pasibaigus vyksta įvairūs vidiniai procesai, kuriuos ne visada gali įsisąmoninti ir pats asmuo. Tai neabejotinai susiję su tolesniais santykiais, su buvimo juose ypatumais, atsargumu, neskubėjimu ir panašiais dalykais.
Yra tikimybė ir ta, kad kai kurie asmenys sukuria tarpinius, pereinamuosius ryšius. Tačiau tai nėra nepajudinama taisyklė ir labai siejasi su individualiu vidiniu atsiskyrimo ir vėl ėjimo į pasaulį procesu. Taigi ieškodamas atsakymo, ką reiškia merginos žodžiai, pabandykite atsiremti į tai, ką tie žodžiai sužadina jumyse, į kokią vietą jie jus nuveda ir kaip norisi su tuo būti.
Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.
