aA
Atleidžiate mylimajam viską, kad ir ką šis beiškrėstų, mat beprotiškai jį mylite? Kartais atleisti labai sunku, bet mes stengiamės. Tik štai kodėl? Mūsų visuomenėje labai daug dėmesio skiriama atleidimui: bažnyčia moko atleisti, psichologai kalba apie mokėjimą atleisti. O tie, kas neatleidžia ar atleisti negali, yra spaudžiami tai padaryti. Manoma, kad nesugebėjimas atleisti – tai nuodėmė, emociškai nesveikas jausmas ar bent jau užsispyrimas ir tulžingumas. Ar tikrai?
Pora
© Corbis
Mokėjimas atleisti vertinamas labiau už sąžiningumą. Ir atrodo, kad jau nebesvarbu, ar įsigalės teisingumas kokioje nors situacijoje – svarbu, kad būtų atleista. Taip mus programuoja visuomenė – ir panašu, kad tai yra grėsmingas simptomas.

Atleidimo klausimas ypač aktualus kalbant apie moterį, gyvenančią su nebrandžiu vyru. Jūs praeityje jam jau begalę kartų atleidote, bet su liūdesiu tenka pripažinti, kad niekas nepasikeitė. Ir tuomet savęs klausiate: „O kiek gi kartų galima atleisti? Kiek gi galima nekreipti dėmesio į jo klaidas?“

Jei nenorite atleisti – tai ir neprivalote, rašo “Woman”. Ir dar pasakysime vieną dalyką: atleisti negalima, atleisti neteisinga ir netgi žalinga tuomet, kuomet atleidimas yra nederamas.

Ištyrus stiprios atleidimo koncepcijos mūsų visuomenėje priežastis, nustatėme štai ką.

Nuo sąžiningumo prie laisvės

Kažkuriuo metu Vakarų kultūroje gėrio ir teisingumo vertybės pirmenybę užleido meilės ir asmens laisvės vertybėms. Praėjusio amžiaus 9 dešimtmetyje pasaulį vis labiau gaubė ekonominės teorijos, didžiojo verslo interesai, materializmas, siekis pasipelnyti asmeniškai ir uždirbti korporacijai. Buvo skatinamas individualizmas ir pataikavimas savajam „aš“.

Ši karta taip ir vadinama: „Aš karta“, nes ji siekė valdžios, asmeninių ambicijų patenkinimo ir pergalės bet kokia kaina. Tam, kuris siekia viršūnės, nedera kalbėti apie teisingumą, sąžiningą žaidimą ir bendradarbiavimą.

Šis vertybių persislinkimas ypač stipriai pasireiškė asmeniniame ir tarpasmeniniame lygyje. Kiekvienas galėjo daryti viską, kas tik jam šaudavo į galvą. Tais laikais tai buvo prasminga, bet dabar pažvelgus atgal suprantama, kad laisvę elgtis savo nuožiūra įgijo tik vyrai. Moterims teko tik meilė. Vyrams – laisvė.

Ir nors meilė – stiprus jausmas, ta meilė, kurią galėjo sau leisti moteris, buvo silpnas jausmas. Moteris turėjo būti pasyvi ir besąlygiškai pripažinti vyro teisę į asmeninę laisvę. Ką jis bedarytų, ji turėjo viską atleisti ir viską suprasti. Tik taip ji galėjo „įrodyti“ jam savo meilę.

Ši vertybių perslinkimo tendencija egzistuoja ir iki šiol. Brandūs vyrai atsisako būti dalimi tokios sistemos, kurioje klesti nelygiavertiškumas ir nesąžiningumas. O kiti – priešingai, kovoja už savo teisę daryti ką nori, nepriklausomai nuo to, kiek jų elgesys kertasi su aplinkinių žmonių interesais.

Taip išeitų, kad tie, kurie kenkia kitiems savo nebrandžiu elgesiu ir veidmainiškumu, gali ir toliau sau sėkmingai taip elgtis, o mes su jumis turime juos mylėti, suprasti, priimti ir viską atleisti. Kokia patogi pozicija!

Ir bažnyčia gali klysti

Bažnyčioje neretai galima išgirsti pamokslų apie atleidimo reikšmingumą. Pamokslininkai neretai remiasi Kristaus atsakymu, kuomet jo paklausiama, kiek galima atleisti tiems, kurie mus įžeidė. Ir Kristus atsakė: „Iki septynis kartus septyniasdešimties kartų“ – kas, kaip mums paaiškinama, reiškia, jog atlaidumui ribų nėra.

Bet pamokslininkas, kuris citatą baigia šioje vietoje, pateikia mums tik dalį to, ką pasakė Kristus, kai tuo tarpu likusioji dalis iš esmės keičia pasakymo prasmę.

Dėmesingiau panagrinėjus Bibliją, mes pradedame kitaip suprasti atleidimo temą. Joje rašoma, kad neprivalome atleisti žmogui, jei jis neatgailauja, ką padaręs. Ir atleisti neatgailaujančiam ne tik kad nedera, bet yra ir neteisinga bei tiesiog negalima! Jei jus kas nors įskaudintų, teisinga būtų piktu balsu tiesiai apie tai pasakyti. Ir tik tuo atveju, jei jis atgailautų, galima būtų jam atleisti.

Naujojo amžiaus klaidos

Bažnyčia perteikia mums klaidingą atleidimo supratimą, nes vadovaujasi ne Kristaus mokymu apie sąžiningumą, bet yra veikiama Naujojo amžiaus liberalizmo ir populiariosios psichologijos. Psichologija mūsų visuomenėje tapo labai įtakingu mokslu ir daugiausiai įtakos turi populiarioji psichologija, propaguojanti atleidimą.

Mums sako: negalvok apie tai, kad esi įskaudinta. Atleisk visiems ir būk nusiteikusi teigiamai. Tai sindromas „nesirūpink – viskas bus gerai“. Naujojo amžiaus filosofija ir visuotinio atleidimo mokymas visuomet skambėjo neblogai, bet, tiesą sakant, yra neveiksmingi. Visiškai beprasmiška sakyti, kad atleidžiate jus įskaudinusiam žmogui, jei iš tikrųjų širdies gilumoje jam atleisti tiesiog negalite. Kad iš tiesų atleistumėte, žmogui tenka nueiti tam tikrą kelią. Kokį kelią?

Visų pirma, reikia pripažinti, kad abu esate kalti, o vienas iš jūsų – auka. Paprasčiau tariant, kaltasis turi pasakyti: „Žinau, kad tave įskaudinau“, o auka turi pasakyti „Taip, tu mane įžeidei“. Kai tokiu būdu bus patvirtintas įskaudinimo faktas, kaltasis turi pasakyti: „Aš labai gailiuosi dėl to, kad taip su tavimi pasielgiau“. Ir tik tuomet galima atleisti.

Bet tai visgi nereiškia, kad atleisti privalote. Tai, kad jūsų partneris pripažino savo kaltę ir atsiprašė, dar nereiškia, kad jūs privalote akimirksniu jam atleisti. Tai netgi nereiškia, kad apskritai jam kada nors turėtumėte atleisti.

Reikia laiko, kad nusloptų tas skausmas ir širdgėla, kuriuos jis jums sukėlė. Vien dėl savęs padarykite pauzę. Jei versite save atleisti nebūdama tam iš širdies pasiruošusi, tuomet atleidimas nebus tikras. Visiškai tikėtina, kad jūs niekuomet nebūsite pasiruošusi jam atleisti kokio nors konkretaus prasikaltimo.

Gali būti, kad yra tokių nuodėmių, kurių atleisti negalėsite nepaisant net nuoširdžiausių jo atgailavimų. Jei taip, tuomet atleisti neįmanoma.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Netikėta: teismas paleidžia Venckienę į laisvę už užstatą teismas paaiškino savo motyvus; papildyta (371)

Vilniaus apygardos teismas antradienio rytą paskelbė sprendimą dėl Neringos Veckienės skundo. N....

Diana Nausėdienė: kodėl mes išskiriame moteris – pakalbėkime, ką patiria vyrai (397)

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė sakė, kad svarbiausia užduotis jai dabar yra...

Gyvai / Raudona 2 laipsnių atšilimo riba: kas įvyktų ją peržengus (1)

Karštos vasaros ir ne tokios atšiaurios žiemos lietuviams, atrodo, visai patinka. Vis dėlto vis...

Sunerimo dėl išaugusių būsto paskolų: siūlo kelias išeitis papildyta (14)

Dėl didėjančių būsto paskolų normų sunerimo ir Lietuvos bankas . Tvirtinama, kad didesnė...

Į politiką su Puteikiu sukanti Kručinskienė: viskas prasidėjo nuo areštinės papildyta (105)

Pirmadienį Lietuvos centro partija „Gerovės Lietuva “ pranešė, kad 2020 metų Seimo...

Gyvenimas dabar ir prieš 10 metų: Lietuva mušė rekordus, bet gyventojai sako įperkantys mažiau (94)

Pastarąjį dešimtmetį gyventojų finansinė situacija gerėjo, vis daugiau save gali priskirti...

Paklausęs, ar Trumpui rūpi Ukraina, sulaukė bjauraus atsakymo (220)

Restorane po atviru dangumi pietavęs Donaldo Trumpo pasiuntinys kalbėdamas su prezidentu mobiliuoju...

Karbauskio prognozės apie rinkimų į Seimą barjerą: 3 ir 5 procentai (27)

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis tikisi,...

Keičiasi lietuvių kelionių įpročiai: daugiausia tautiečių poilsiauja nebe vasarą

Lietuvos žmonės šių metų rudenį pakeitė atostogavimo įpročius – keliaujančių į...

Peršalimas nėštumo metu: medikas įvardijo, kokie vaistai saugūs ir kiek jų galima pavojingos net kai kurios žolelių arbatos (1)

Užklupus ligai, nėščios moters organizmas gali reaguoti kitaip nei įprasta. Audringesnė...