Komentuoja santykių trenerė Lucy Rowett:
Ginkluota nekompetencija
Pernai atliktas YouGov tyrimas parodė, kad 38 proc. moterų, dirbančių visą darbo dieną ir turinčių partnerį, teigia, didžioji dalis namų ruošos darbų gula ant jų pečių. Tą patį teigė tik 9 proc. dirbančių vyrų. „Bet tai ne jų kaltė. Jie tiesiog nežino, kaip namuose palaikyti tvarką“, – teisinti parnerį suskumba nereta dailiosios lyties atstovė. Ar tikrai? Negi manote, kad psichologinių ir fiziologinių problemų neturintis žmogus negali sau pasigaminti pietų ar išplauti grindis? Nejau tikrai manote, kad be jūsų jis nenusipirks daržovių prekybos centre ir pamirš pasikeisti patalynę? Tikėtina, kad atsakymas būtų ne...
„Ginkluota nekompetencija“ (angl. weaponised incompetence) arba dar kitaip „strateginė nekompetencija“ – terminas, kurį pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje žurnale „The Wall Street Journal“ apibrėžė Jared Sandberg. Nors šio reiškinio tyrinėjimas labiau apėmė mūsų profesinį, akademinį ir asmeninį gyvenimą, „ginkluoto nekompetetingumo“ samprata turi įtakos moterims santykiuose ar santuokoje. Taigi, ką reiškia ši sąvoka?
„Ginkluota nekompetencija – poelgis, kai žmogus tyčia blogai atlieka užduotį arba apsimeta, kad nežino, kaip ją atlikti, kad kitas už jį tai padarytų, – paaiškina santykių trenerė Lucy Rowett. – Vienas žmogus pradeda jausti pasipiktinimą, kad turi padaryti viską, o kitas manipuliuoja situacija, kad išvengtų atsakomybės.“
Kaip tai paveikia santykius?
Kaip ir galima tikėtis, dėl ginkluoto nekompetentingumo atsirandantis disbalansas sukelia neigiamus jausmus santykiuose. „Šis reiškinys ypač paplitęs heteroseksualiuose santykiuose, kur pagal statistiką didesnę atsakomybės dalį prisiima moterys, ir tai kelia jų pasipiktinimą“, – konstatuoja L. Rowett. Tačiau didžiausią nerimą keliantis šio reiškinio aspektas tas, jog jis sukuria nesveiką dinamiką, kuri galiausiai gali sunaikinti bet kokią natūralią chemiją ir emocinį ryšį.
„Kai vyras mano, kad negali atlikti užduoties arba apsimeta, kad negali, tai galiausiai atsisuka prieš jį, nes santykiai su partnere tampa kaip su mama. Vyras, galima sakyti, atlieka vaiko vaidmenį, o tai neskatina jo, kaip asmenybės, augimo“, – aiškina ji.
Ką daryti?
L. Rowett patarimas aiškus – kalbėkite: „Tokio elgesio pažabojimas pareikalaus nemažai jūsų kantrybės, tačiau ji būtina, jei norite pasiekti subalansuotus ir laimingus santykius. Svarbu nustatyti aiškias ribas ir jei jaučiate, kad vėl apsiimate per daug atsakomybės, nenustokite bendrauti ir kalbėtis apie tai.“
Pradėti bendradarbiauti ir kalbėtis, kaip toks elgesys kenkia santykiams, yra pirmasis žingsnis geresnių santykių link. Nereikia pamiršti, kad įtampa santykiuose veikia ir seksualinį gyvenimą, kuris ne ką svarbesnis nei romantinis.
Svarbu užmėgstame dialoge palikti erdvės vienas kitam ir sukurti zoną be sprendimų, kur kiekvienas galėtų paaiškinti savo poziciją. „Svarbu, kad abu partneriai prisiimtų bent dalelę kaltės, – pabrėžia ji. – Dažnai moterys nuolaidžiauja partneriui dėl nekompetencijos, ir tai tik pastarąją paskatina. Tačiau kai vyras tuo naudojasi, jis ne tik sabotuoja santykius, bet ir įamžina lyčių nelygybę bei neleidžia partneriui turėti pakankamai energijos siekti savo tikslų.“
Taip pat gali būti naudinga pasakyti, kad aktyvesnis vaidmuo namų ūkyje gali būti svarbus pačių vyrų savirealizacijai ir feministinės sąjungos keliui. „Kai vyrai skatinami dažniau dalyvauti namų ruošos darbuose, kuriuos kitu atveju atliktų jų partnerė, jie ne tik suvokia, kiek energijos tai atima, bet ir ugdo pačių pasitikėjimą. Gyvename kritiniu lyčių lygybės suvokimo laikotarpiu, o daugelis vyrų nebuvo skatinami atlikti namų ruošos darbus taip, kaip tai darė jų mamos“, – teigia L. Rowett.
