Sveiki.. siaubingai jaučiuosi, nes ką tik mano 5 metų tobula draugystė su nuostabiu vyru iširo dėl kitos.. mes su draugu sukūrėme nuostabius santykius ir labai retai kada pykdavomės. Į metus gal tik 2 kartus.. Gyvenome kaip šeima ir visur viską kartu veikdavome, turėdavome bendrų interesų.. Aš juo labai pasitikėjau ir išleisdavau laisvai su draugais pabūti iki paryčių...draugai net pavydėdavo, kad aš jam taip leisdavau. Aš per paskutinį laikotarpį užmigau ant laurų ir mano neveiklumas jį manau ir pastūmėjo į naujų akių ieškojimą..
Niekaip suvokti negaliu vieno dalyko - dar lapkričio mėnesį jis man sakė, kad jaučiasi iš naujo mane įsimylėjęs. Sakydavo, kad myli ir pan.. o dabar sužinojau, kad jau 1,5 mėnesio yra susiradęs kitą ir jaučiasi su ja įsimylėjęs. .Žinoma, jis ir permiegojo su ja. Pats pripažįsta, kad mūsų santykiai buvo nuostabūs, o seksas nepakartojamas. Kita pana iš tolo neprilygsta. Besiaiškindami viską mes vėl mylėjomės daug kartų ir jis tiek aistros man parodė, kad nebuvau jos mačiusi visus tuos 5 metus.. Išmiegojome kartu, ryte vėl aistringai pasimylėjome, bet atsikėlus jis man sakė, kad yra tvirtai apsisprendęs ir nieko padaryti negali. Kaip vertinti tokią situaciją? Kaip išmokti man gyventi iš naujo? Aš suprantu, kad tai mano gyvenimo vyras, su kuriuo noriu šeimos, bet kaip jį susigrąžinti??
KAIP SUSIGRAŽINTI NUOSTABŲ VYRĄ?
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas:
Sveiki,
Tikrai jaustis kitaip šioje situacijoje jūs negalite. Penkeri metai - ne juokai, ir nutrūkus santykiams gedėjimas gali tęsti daug mėnesių. Tik kai kurie jūsų laiško žodžiai verčia mane manyti, jog jūs idealizuojate savo santykius. Ir tokiu būdu palaikote viduje romantinę nuostatą. O romantinės nuostatos neišvengiamai veda į vidines tragedijas.
Tragedija - ne visuomet neigiamas dalykas, o skausmas - ne visuomet kliūtis. Jie labai svarbūs, kai mes mokomės iš romantinių vilčių pereiti prie meilės gyvenimui - tokiam, koks jis yra.
Jūs rašote tokiais žodžiais :“nuostabus vyras“, „ nuostabūs santykiai“, „užmigau ant laurų“, „santykiai nuostabūs“, „seksas nepakartojimas“, „mano gyvenimo vyras“. Galima suprasti, kad jūsų viduje tvyro būtent toks - pakylėtas, romantiškas požiūris į santykius. Emocinė amplitudė jūsų santykiuose yra labai aukšta. Greičiausiai jūs ir nenorėtumėte mąstyti tokiais žodžiais, kaip „normalūs vyras“, „įprastiniai santykiai“, „santykių krizė“, „banali situacija“. Tai reikštų, kad santykiai su vyru pereitų į kitų, proziškesnių reiškinių sritį, kuriai priklauso, tarkime, sąskaitų apmokėjimas, automobilio remontas ar vaikų skiepijimas.
Tačiau patikėkite, kad būtent iš tokių proziškų dalykų ir susideda tai, kas vadinasi „ilgamečiai santykiai“. Juose meilė, džiaugsmas ir grožis nenyksta. Tiesiog žmonės išmoksta mylėti vienas kitą kitaip - „lėta, prieraišia meile“, be jokių pastoviai būnančių „nuostabių“ aistrų ir be jokių garantuotai „nepakartojamų“ naktų.
Džiaugsmas čia kyla dažnai, tačiau ne kaip pastovi euforija, o kaip nusiminimo ir susitaikymo pasekmė arba kaip netikėta šventė. Grožis čia ne tame, kad „mes tokie nepakartojami ir taip gražiai atrodome“, o tame, kas slypi žiūrinčiojo akyse.
Emocinė amplitudė čia nėra tokia didelė, kaip romantinės aistringos meilės metu, tačiau kartu čia yra daugiau pasitikėjimo ir laiko mokytis.
Jūs stebitės, kodėl po penkerių metų romantinių santykių vyras susižavėjo kita ir kaltinate dėl to save: štai, mat „užmigote ant laurų“ bei „per daug jam suteikėte laisvės“. Manau, kad jis susižavėjo kita ne dėl to. Tikriausiai jis ieškojo santykiuose su jumis būtent tokios aistringos meilės, o ji negali tęstis be galo su tuo pačiu žmogumi. Jis pajuto, kad santykiai išsikvepia, ir jam reikėjo savotiško „dopingo“. Tuomet jis susižavėjo kita, po pusantro mėnesio jos funkcija buvo atlikta ir jis grįžo pas jus „vėl įsimylėjęs“. Jūsų akimis, seksas su juo buvo geresnis, nei per visus tuos metus. O jam, įsitikinus, kad jis ieško kažko naujo, pasidarė aišku, kad čia jis to paties jaudinančio nuotykio nepajus. Ir grįžti atgal nenori, nes , matyt, ilgalaikių santykių nevertina. Jam reikia aukštesnės emocinės amplitudės, todėl jo laukia viena iš kelių išeičių : dar vienas ir dar vienas susižavėjimas „nuostabiomis moterimis“ ; nusivylimas gyvenimu ir išvada „meilės išvis nėra“. Ši situacija, beje, aprašyta klasikiniame kūrinyje „Eugenijus Oneginas“, kurį, tikriausiai, pamenate iš vaikystės : herojus gyvena labai intensyvų meilės gyvenimą sostinėje ir staiga pajunta, kad atšalo gyvenimui ir jam prireikia važiuoti į tylią provinciją .
Manau, kad ir jums teks išgyventi kažką panašaus. Kurį laiką svajoti susigrąžinti tai, kas buvo, o po to nusivilti . Nusivylimas ne visuomet dalykas neigiamas, kartais jis labai teigiamas ir yra vienintelis būdas išvengti savidestrukcijos pagal principą :“daužytis galva į sieną“.
Tik nusivildama jūs galite „išgyti“, „paleisti“, „susitvarkyti“. O tam, kad nusiviltumėte greičiau, jums reikia kuo dažniau ir kuo dėmesingiau susidurti su gyvenimo tikrove. Kad vietoj romantikos, vietoj „gyvenimo poezijos“ jūs labiau imtumėte vertinti prozą. Kažkokia sielos dalimi jūs to norite pati, nes rašote, kad norite šeimos. O šeima - dalykas ne šiaip proziškas. Jis yra super proziškas, juk šeimoje reikia užsiimti labai materialia ir labai realia veikla- vaikų gamyba ir auginimu. O vaikai nėra vien fantastiški, nuostabūs ir nepakartojami padarai iš mūsų svajonių. Jie reikalauja daug dėmesio, laiko, pinigų, kantrybės ir dažnai nuvilia. Jei tik jie tikri vaikai, o ne mūsų fantazija apie vaikus.
Taigi, iš esmės į jūsų klausimą, kaip susigrąžinti vyrą, negalima atsakyti, nes šis klausimas - ne tas klausimas, kurį verta užduoti. Klausimas, mano nuomone, yra kitas - kaip jums išmokti nusivilti romantiniu gyvenimu ir pamėgti tikrą gyvenimą? Kaip jums išgedėti savo išsiskyrimą ir prisiminti tai, kas jumyse yra geriausia? Juk būtent iš to, kas jumyse yra geriausio, ir kursis tolimesnė jūsų gyvenimo eiga, kaupsis patirtis, formuosis nuostatos į meilę, vyrus ir save pačią.
Ir tik tuomet, kai visa ta gyvenimo eiga, patirtis bei nuostatos pakryps ne į „nuostabų“ gyvenimą, o į gyvenimą tikrą, jūs ir galėsite su pasitikėjimu žvelgti į šeimą, vaikus, ilgalaikiu santykius. Ir prisimindama savo romantinį gyvenimo laikotarpį jūs nejausite graužaties, o jausite sau dėkingumą ir pagarbą. Juk tai, kad jūs dabar jaučiatės siaubingai, rodo, kad šiuo metu išgyvenate įvykius labai giliai , nuoširdžiai ir jūsų skausmas- sugebėjimas būti gyva.
Sėkmės jums.
Olegas Lapinas
