Nutiko taip, kad, regis, po 5 nelaimingų poroje gyvenimo metų išsiskyriau su draugu. Mes turime bendrą 4 metų sūnų. Mano draugas daug gėrė, pirmus porą mūsų pažinties metų aš jo tada nepažinojau gerai ir vis tikėjausi, kad jis pasikeis, kad aš jam padėsiu, kad mūsų sūnus jam padės… Buvo visko daug, keli teismai dėl vairavimo išgėrus, vairavimo be teisių ir panašiai. Beveik pastovus pinigų trūkumas, lengvi narkotikai, daug melo. Bet vis tikėjau juo.
© Shutterstock nuotr.

Po tų poros metų jis užsikodavo. Tada dar dvejus metus negėrė, bet vis tiek nesijautėm mes laimingi, padaugėjo pykčio namuose, nuolatine įtampa. Tada baigėsi kodas ir vėl pragaro pilni metai. Atrodo, dar baisesni nei buvo praėjusieji. Daiktų daužymas, gėrimas savaitgaliais, nesustodavo ir po 4 dienas, prarado kelis darbus ir net nekalbu apie vaiko priežiūrą. Kadangi gyvenam Anglijoje vieni, tai vaiku rūpinomės tik dviese. Grįždavau vakare po darbo, rasdavau jį miegantį, vaikas šalia pasimetęs sėdi. Buvo be galo sunku. Negalėjau prarasti darbo, prašydavau draugų pagalbos.

Buvo keli jo pykčio priepuoliai. Vieną kartą sudaužė viską virtuvėje, nakvojau kelias dienas pas draugę su vaiku, kol išsiblaivė ir viską susitvarkė pats. Kitą kartą išdaužė mašinos langą, kai buvau mašinoj ir neleidau jam girtam išvažiuoti (tai buvo per pirmus dvejus mūsų bendro gyvenimo metus).

Ir galiausiai, per paskutiniuosius metus dužo viskas svetainėje: televizorius, stalas, vaiko žaislų dėžė skrido į mano pusę, laimei, nekliudė, ir kai su vaiku mėginome pabėgti, tai mums sėdint mašinoj, ją apipylė benzinu ir grasino padegti. Vėl su vaiku apsistojome pas draugus. Viską darė būdamas girtas ir viskas baigdavosi vienodai, jis verkė ir atsiprašinėjo išsiblaivęs, o aš atleisdavau ir vis grįždavau.

Vieną pirmadienį, palikus draugą blaivą su vaiku, išvažiavau į darbą, grįžau, radau jį vėl miegantį. Apsikabinau vaiką, paruošiau jam maisto, pabendravom ir ruošėmės į lovą. Prabudo mano gyvenimo vyras, piktas, nelaimingas… Prasidėjo muzikos garsinimas. Bandžiau be didelio konflikto išaiškinti, kad naktis ir kad mes ruošiamės į lovą…

Prisimenu visas tos nakties smulkmenas. Kaip jis pradėjo mane smaugt, kiekvieną jo kumščio dūžį, kiekvieną spyrį. Prisimenu, kaip vaiką pastūmė į sieną, kaip abu su vaiku gulėjome parkritę ant žemės, aš jį laikau stipriai apkabinus, kad daugiau nenukentėtų ir kaip džiaugiausi, kai spyris su batu į galvą kliuvo man, o ne vaikui…

Laimei, per tarpus, kol mane mušė ir kartais nustodavo, sugebėjau išsikvieti policiją. Po visko sekė parodymai policijoje, ligoninė, socialinė vaiko priežiūra, buvusiajam – teismai ir po poros savaičių Kūčių vakarienė pas mano buvusio mamą, kartu su mano smurtautoju.

Po to vakaro mes kartu negyvenom. Aš toliau kabinausi ir viską dariau viena. Buvo be galo sunku. Reikėjo išlaikyti darbą, rasti auklę, pailginti darželio valandas, rasti jėgų toliau žingsniuoti. Ir jų radau. Vienui viena, nepadėjo niekas…

Dabar praėjo dar ne tiek daug laiko, 4 mėnesiai, aš, berods, atsigavau, kasdienybė tapo lengvesnė, pradėjau susitikinėti su kitu vaikinu, kuris ilgą laiką buvo šalia manęs tik kaip draugas. Ir, atrodo, turėčiau būti laiminga, bet vėl viskas keičiasi. Pradedu vakarais ilgėtis vaiko tėvo, pradedu darytis apatiška viskam, nieko nebenoriu. Pamirštu, kas buvo bloga, vis daugiau gražių prisiminimų išlenda, atrodo, kaip buvo gera turėti žmogų šalia, kurį gerai pažinojau. Namai kartu kurti, buities darbai pasidalinti, kažkas laukia, pasiilgsta…

Slepiu nuo aplinkinių ir naujuosius santykius, bijau būti nesuprasta ir pasmerkta, nors labai džiaugiuosi naujuoju draugu ir jį labai vertinu, bet juk niekas taip ir nežino, kas mano gyvenime nutiko. Nebežinau ko noriu…

Vaiko tėvui apribojimai mus matyti 2 metams, jis Lietuvoj gydėsi nuo alkoholizmo, žada būti geras tėvas vaikui ir prisiekia meilę man. Žinau, kad niekada nesugebėsiu daugiau su juo gyventi, bet kaip toliau būti laimingai? Kaip imtis darbų, kurie guli numesti, kaip nebesijaudinti dėl buvusiojo, kad jam velniškai sunku ir turėčiau jam padėti. Kaip gyventi toliau??? Noriu sustabdyti laiką, nieko nedaryti visus metus, tiesiog pranykti, pailsėti ir tada toliau gyventi…

Gal galite padėti.
Gerda (vardas pakeistas)

http://psichika.eu
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Moters pagalbos šauksmas: kur dėtis po skyrybų su vaikais? (241)

Su vyru besiskirianti moteris atsidūrė akligatvyje – turi išsikraustyti iš namų, socialinio...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (1094)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Po ilgos tylos Adomėnas konservatoriams trenkė durimis ir išklojo nuoskaudas (12)

„Sudie visa tai. Kiekviena politinė karjera baigiasi žlugimu“, - tokiu įrašu anglų kalba po...

Kaune ant kojų sukeltos spec. tarnybos – Aleksoto aerodrome sudužo lėktuvas papildyta (62)

Šeštadienį, 13.53 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas (345)

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (503)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Baltijos moterų futbolo lygos rungtynės: „Kauno Žalgiris“ – „Parnu“

Baltijos moterų futbolo lygos rungtynės: „Kauno Žalgiris“ – „Parnu“. Tiesiogiai iš Kauno.

Gražulio narystė partijoje sustabdyta metams, jis savo svarstantis trauktis pats Papildyta (208)

Palangoje šeštadienį posėdžiavusi partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdyba nusprendė...

Nakvynė pajūryje už 5 eurus: poilsiautojai iškenčia vos 2-3 dienas (209)

„Šalta, žmonių nėra, vasara – š*****“, – piktai rėžia namelius poilsiautojams...

Lietuvą palikdama Eurika Masytė sunkiai tramdė ašaras: ir šiandien dar jaučiuosi nepritapusi (166)

Minint valstybines šventes vis dar skamba legendinė daina „Laisvė“ ir turbūt nėra žmogaus...