Tačiau tikrovė ta, kad nors vedę vyrai turi daugiau romanų negu ištekėjusios moterys, šis skirtumas nėra toks didelis.
1994 metais atlikus didžiausią šio pobūdžio tyrimą, Edwardas Laumannas su kolegomis nustatė, kad 20 proc. moterų ir tik 31 proc. vyrų virš 40 ir 50 metų turėjo nesantuokinių lytinių santykių.
Larry Youngas ir Brianas Alexanderis savo 2012 metų knygoje „The Chemistry Between Us: Love, Sex and the Science of Attraction“ („Chemija tarp mūsų: meilė, seksas ir patrauklumo mokslas“) tvirtina, kad apytikriai santuokinė neištikimybė būdinga nuo 30 iki 40 proc. vyrų bei moterų.
Kita tikrovės pusė ta, kad nors nesantuokiniais romanais laikomi meilės ar emociniai ryšiai, turintys sekso komponentą, tyrimai rodo, kad seksualinis impulsas nėra pagrindinė priežastis, kodėl vedę vyrai pasuka į šoną.
Apklaususi 200 ištikimų ir savo žmonas apgaudinėjančių vyrų, knygos „The Truth About Cheating“ („Tiesa apie neištikimybę“) autorė M. Gary Neuman teigia, jog tik 8 proc. vyrų pagrindine priežastimi susirasti meilužę nurodė seksualinį nepasitenkinimą šeimoje.
Vienas „Rutgers“ tyrimas atskleidė, kad 56 proc. vyrų, užmezgusių nesantuokinį romaną, džiaugėsi savo santuoka, buvo patenkinti seksualiniu gyvenimu ir nesistengė išsilaisvinti nuo santuokos saitų.
Nepastebėta priežastis
Viena iš priežasčių, kodėl vyrai įsipainioja į romanus, gali būti ta, kad jie... nesikalba!
Dėl savo biologijos, neuropsichologijos, kultūros ir psichologijos dauguma vyrų draugams, šeimos nariams, kolegoms ir partnerėms retai reiškia savo būgštavimus ir emocijas, nekelia seksualinių klausimų ir nesidalija fiziniais negalavimais.
Vyrai gali kalbėti apie viską, pradedant vaikais ir baigiant sportu, bet niekada nediskutuos santuokos reikalais.
Tirdami vyrus, kurių pradėjo nebedominti seksas su žmona, Bobas ir Susan Berkowitzai nustatė, kad 44 proc. vyrų santuokoje jautėsi irzlūs, kritikuojami ir užimantys nereikšmingą vietą, tačiau niekada apie tai neprasitardavo savo partnerėmis.
M. Gary Neuman rašo, kad 48 proc. apklaustų vyrų kaip pagrindinę priežastį apgauti savo žmoną nurodė emocinį nepasitenkinimą. Vyrai teigė jautęsi neįvertinti ir sakė norėję, kad jų žmonos būtų pastebėjusios, kuomet jie stengėsi. Apie tai su savo sutuoktinėmis jie taip pat nekalbėdavo.
Remiantis pačių vyrų liudijimais ir tyrimų išvadomis, galima teigti, kad:
Vyrai būgštauja, kad pokalbis su žmona tik padidins pyktį ir atmetimą.
Jie mano, kad pradėjus apie tai kalbėtis, jų žmonos nebeužčiaups burnos – tai realybė, kuri tiesiog atspindi lyčių skirtumus įveikiant stresą.
Jie bijo, kad savo atvirumu įskaudins partnerę.
Jie drovisi savo problemų ir nenori pasiųsti žinios, jog išsisukinėja, nesidomi ar atstumia savo žmoną.
Patyliukais dėl nuobodaus sekso jie kaltina savo žmoną, bet nesvarsto galimybės meilės reikalų pagyvinti atviru pokalbiu.
Jie nekreipia dėmesio į neverbalines užuominas ir nenagrinėja jų siunčiamų signalų.
Gynybinę savo žmonos poziciją jie vertina ne kaip jos atstūmimo jausmo priedangą, bet kaip pyktį ir kaltinimą.
Paradoksalu, tačiau jiems atrodo, kad jie tokiu tylėjimu gelbsti save, savo partnerę ir jųdviejų santuoką.
Taigi daugelis vedusių vyrų emociškai yra vieniši. Moterys išsilieja draugėms, tuo tarpu vyrai viską sugeria į save, įstringa savo perspektyvoje ir neranda būdų pasakyti, ko jiems reikia. Dėl šios priežasties jie tampa imlūs svetimų moterų dėmesiui ir simpatijoms.
Ar jie sąmoningai ieško romanų?
Kai kurie vyrai nesiliauja ieškoję romanų. Paprastai tai būna serijiniai apgaudinėtojai, kurių romanai neturi nieko bendra su kitu asmeniu, intymumu, jausmais, skausmu ar tylėjimu. Tokiems vyrams romanai tampa pergale, sustiprinančia gerai paslėptą, bet pažeidžiamą jų ego.
Tačiau daugiau kaip 60 proc. vyrų, kurie užmezgė nesantuokinius romanus, tvirtino, kad niekada nemanė, jog galėtų tai padaryti, kol tai iš tikrųjų nenutiko.
Vyrai užmezga romanus su pažįstamomis moterimis
Turint galvoje tą faktą, kad tai susiję ne tik su seksu, nesantuokiniai romanai dažniausiai užmezgami su pažįstamais žmonėmis – draugais ir kolegomis. Daugiau kaip 60 proc. romanų įsiplieskia darbovietėje.
Staiga vyras susiduria su moterimi, kuri skiria jam laiko, rodo dėmesį bei susidomėjimą ir jį įvertina. Palankų moters dėmesį vyrai greitai erotizuoja, o pagunda tai padaryti yra labai didelė. Viskas atrodo labai paprasta.
Seksualinis įtvirtinimas
Daugeliu atveju prasiveržus seksualiniam interesui ir apsisukus galvai, užplūsta tokia neurochemijos banga, jog bet kokius sprendimus aptemdo neigimas. Kyla iliuzija, jog romanas gali tęstis amžinai ir egzistuoti šalia santuokos bei šeimos. Atrodo, kad niekas neturėtų keistis.
Jeigu tik žmona...
Vyrai dažnai trokšta išsaugoti savo santuoką, mėgindami pas žmoną rasti tai, ką jiems suteikia meilužė. Tačiau turint galvoje, kad jie neišsipasakoja, ką jaučia, ar ko jiems reikia, jų sutuoktinė nė nenutuokia, kad žaidimo taisyklės pasikeitė.
Vyrai (taip pat ir nesantuokinį romaną užmezgusios moterys) dažnai nesupranta to fakto, kad jis (ji) su pašaliniu asmeniu elgiasi kitaip negu su savo teisėta antrąja puse.
Skausminga romanų baigtis
Neišvengiamai nesantuokiniai romanai anksčiau ar vėliau išaiškėja ir sukelia daug skausmo.
Savo tyrinėjimuose M. Gary Neuman nurodo, jog 68 proc. vyrų po nesantuokinio romano jautė didžiulę kaltę.
Santykių ekspertas Charlesas J. Orlando, parašęs knygą „The Problem with Women…Is Men“ („Moterų problema... yra vyrai“), tvirtina, kad nors vyrams toks romanas kurį laiką gali patikti, vėliau jie pradeda savęs neapkęsti. „Galiausiai jis išduoda kitą žmogų, kuris jam rūpi, todėl tai užvaldo kiekvieną jo psichikos dalelę“, - rašo jis.
Išaiškėjus romanui ir pradėjus žlugti santuokai, vyrams reikia grupės, patarėjo ar psichologo paramos, kad jie apgalvotų savo veiksmus, rastų žodžių, išanalizuotų savo elgesį, jausmus ir santykį su žmona, meiluže bei santuoka.
Išduotai sutuoktinei taip pat reikia paramos ir pagalbos įveikiant neištikimybės sukeltą traumą ir pakirstą pasitikėjimą. Jai reikia apsvarstyti santuoką, jausmus, poreikius ir santykius su vyru.
Taisymas ir atkūrimas
Neretai romanai baigiasi skyrybomis. 2004 metų statistika rodo, kad 27 proc. skyrybų įvyko dėl sutuoktinio neištikimybės.
Jeigu abu partneriai trokšta išsaugoti santuoką, krizę dėl neištikimybės galima įveikti. Daug porų įveikia kaltės ir skausmo kelionę, kad vėl kartu pataisytų ir atkurtų savo santuoką.
Jeigu vyras gali rasti jausmų ir žodžių atsiprašymo bei atleidimo procesui, jeigu jis gali kalbėti ir klausyti, apmąstyti abipusį atstūmimą bei pyktį, išsiaiškinti seksualinius poreikius ir pasitikėti meile, tuomet jis galės džiaugtis santuoka, apie kurią nebijos kalbėti.
