Atsako psichologė Rūta Bubelienė

Gražina, svarbiausią tiesą turbūt jūs jau žinote, nors nenorite to pripažinti: judu su vyru nutolote vienas nuo kito, o jūsų santuoka greičiausiai išgyvena krizę. Tokiu atveju jausmai neišvengiamai susidrumsčia, o tai, kas buvo aišku, tampa abejotina. Krizės akivaizdoje vyrai paprastai pasirenka nutolimo taktiką: užsisklendžia, šalinasi atvirumo, kad pirma patys susigaudytų, kas vyksta, kad susivoktų. O moterys nori išsilieti, išsikalbėti, pasidalyti nuogąstavimais, baimėmis. Vyrai to vengia, jų akimis, tai – silpnojo pozicija.

Teisinatės, jog turite priežastį nepasitikėti: sutuoktinio elgesys pasikeitęs. Įtarumas kyla, jei artimi žmonės nesusiliečia sielomis, negyvena vidinio gyvenimo, tampa susiję tik rūpesčiais dėl buities, pinigų, vaikų, bendro turto. Kai jiedu nebesidomi vienas kito jausmais, įtiki, jog vienintelė realybė yra ta, kurią gali pačiupinėti. Kai padėtis tokia apverktina, žinoma, belieka kliautis vien išorine realybe.
Klausiate, ar sutuoktinis gali turėti nuo jūsų paslapčių?

Žinoma, gali: intymumas negali būti prievartinis. Esame atviri sau, mylimajam ir kitiems tiek, kiek gebame, kiek pajėgiame. Mylimo žmogaus paslaptys turtėtų būti gerbtinos lygiai taip pat, kaip ir jūsų paslaptis, kurią, Gražina, kaip man pasirodė, slepiate nuo savęs: kad smarkiai nepasitikite savimi, laikote savęs neverta meilės, gražių santykių be įtarinėjimų, be melo. Ryžotės sekti savo brangiausiąjį it kokį pavojingą teroristą, tad nenuostabu, kad šis įsižeidė, supyko. Ar iš tikrųjų tik iš meilės tiesai?

O gal iš baimės prarasti vyrą, jo meilę, kurios nesijaučiate verta? Kita vertus, kokia tiesa jums svarbesnė – faktinė, t. y. išorinė, ar vidinė, sielos tiesa ? Sučiupus sutuoktinį, besibučiuojantį su meiluže, viskas tarsi paaiškėja: aha, taip ir maniau, tas žaltys neištikimas! Tačiau tenka pripažinti, kad ši tiesa visad sužinoma pavėluotai, kai pražiūrima vidinė jausmų tiesa. Juk žingsnis neištikimybės link žengiamas pirmiausia širdimi atitolus nuo sutuoktinio.

Jei vienas iš poros įtarinėja kitą ir net ryžtasi jį sekti, jis santuokai kenkia labiau nei tas, kuris turi paslapčių ar slaptą mylimąjį. Ir net nesvarbu, kokia tai paslaptis ir ką sekamas sutuoktinis slapčia veikia, pasukęs už kampo, – bučiuojasi su meiluže ar geria girą: juk pleištas į santuoką jau įkaltas. Protingiausia, Gražina, būtų, kantriai išlaukti, neskubinti įvykių. Galbūt iš tikrųjų atėjo laikas permąstyti jūsų santykius?