Prisimenate filmą apie „King Kongą”? Tai užburianti istorija apie stiprią gorilą. Ir nors herojus - nelabai išsivystęs padaras, užtat jis narsiai gina savo meilę - šviesiaplaukę gražuolę. Gražuolė ir pabaisa ir toliau jaudina mūsų širdis, primindami, kaip smagu vyrui jaustis gynėju ir globėju, o moteriai - jausti šalia stiprų ir atsidavusį draugą.
Ir štai moteris, kurią visi vadina „stipria”. Tai reiškia, kad ji elgiasi kraštutinai savarankiškai, neverkia ant niekieno peties, gyvena arba viena, arba su vaiku, o galbūt ištekėjusi, tik už minkšto ir nesavarankiško vyro. Ji yra šeimos lyderė, ji daugiau uždirba, ji pakankami pasitiki savimi gyvenimiškose situacijose. Arba įteigia sau, kad yra tokia.
Stiprios moteriškės kartais ateina pas psichoterapeutus. Jos ateina pasiskųsti, kad nebenori jaustis stiprios. Joms per daug atsakomybės. Jos nori pabūti silpnos. Papasakojusios šią istoriją, stiprios moteriškės dažniausiai daugiau nebeateina pas psichoterapeutus. Todėl, kad širdies gelmėse lankymasis pas psichoterapeutus joms atrodo pavojingas - galima prisirišti, prarasti savarankiškumą. Tai žeistų stiprių moteriškių savimeilę. Todėl jos ateina trumpam, o po to atsiprašo: ar finansų neturi, ar reikalai neatidėliotini neleidžia. Vienu žodžiu, „aš jums paskambinsiu”.
Stiprios moteriškės nepaskambina. Nes jos nėra taip lengvai pasiruošusios perkelti atsakomybę ant kieno nors pečių. Jei jos pasirinktų psichoterapeuto pečius, paaiškėtų, kad jos ne stiprios, o normalios. O joms „normalu” nebūna. Žmonės būna arba stiprūs, arba silpni. Jei tu nestipri - vadinasi, silpna.
Na ir kas? Argi pati stipri moteriškė ką tik nesakė, jog nori pabūti silpna? Argi ne tai yra jos svajonė?
Ne, jos svajonė yra kitokia. Būti silpna jai atrodo neturėti gyvenime prasmės. Jos svajonė susideda iš sąmoningo įsivaizdavimo, kaip gyventų „silpna” moteris - tai jos motina, jaunesnė sesuo ar serialo herojė. Ir iš nesąmoningo tikėjimo, kad tik būdama stipri, tik globodama, tik besirūpindama bejėgiais padarais gali pajausti prasmę šiame gyvenime. King Kongas gerai, bet tegul jis būna truputį nelaimingas. Na, susižeidęs leteną arba prisigėręs. Tuomet juo besirūpindama stipri moteriškė ir pasijunta:
Reikalinga;
Mylinti;
Gera;
Besiaukojanti.
Visi šie motyvai pakankamai stiprūs, kad stipri moteriškė neskubėtų jaustis silpna. Kas praktinėje plotmėje reikštų: pamėgti stiprių ir pasitikinčių savimi žmonių bendriją. Jei jau ji pati – Kong, tai dažniausiai jos vyras nebūna King. O neretai- koks nors pusgirtis personažas su amžinu nepasitikėjimo savimi jausmu.
Kokiems vyrams patinka stiprios moteriškės? Neskubėkite atsakyti. Jos patinka stipriems vyrams. Tačiau stiprūs vyrai nelabai skuba su tokiomis moterimis gyventi. Juk jos atrodo taip, tarsi joms nereikėtų globos ir pagalbos.
Reikalas tame, kad stipri moteriškė savo stiprybę demonstruoja dar paauglystėje. Ji jau vaikų tarpe būna pravardžiuojama „kazoke“ arba „nenuorama“. Ir normaliems vaikinams ji būna pirmiausiai draugė. Todėl ji patinka vaikinams, jie ja žavisi, tačiau žavisi kaip saviškiu. Tai ne tiek seksas, kiek draugystė. Seksualinė įtampa atsiranda kitur - tarp jos ir nelabai savimi pasitikinčio vyro. Jie ir sukuria santuoką arba sąjungą. Jei ji ištekėtų už stipraus vyro, gali būti, kad ji nesijaustų tokia globojanti, tokia besirūpinanti ir neturėtų kam pasakyti: „tu kaip mažas vaikas! Nelaime tu mano! Na, eikš - nušluostysiu nosį.“
Juk stipriam vyrui, linkusiam globoti, pačiam norisi kam nors tai sakyti. Todėl į vyrus stipri moteriškė renkasi tokį žmogų, kuriam gali pasakyti: „tu kaip mažas vaikas”. O tai reikalinga abiem pusėms. Šioje santuokoje stipri moteriškė gali sustiprinti savo stiprią poziciją. O silpnas vyras – sustiprinti priklausomą poziciją. Nes mes tuokiamės todėl, kad kažkas mus priima tokius, kokie esame. Mes stipriname savo pozicijas. Čia jums ne psichoterapija. Mes tuokiamės ne tam, kad kažkas mus keistų. Užtenka tų keitimųsi - ačiū. Vaikystėje mus visi norėjo keisti - mama, auklėtojos, mokytojos. Norisi besąlygiško priėmimo.
Stipri moteriškė priima silpną vyrą, jis ją traukia. Tačiau ilgainiui ji pastebi, kad silpnas vyras ima ją erzinti. Ji pavargsta imti atsakomybę ant savo pečių ir nori ko nors naujo. O silpnas vyras ima jausti, kad žmona jį valdo ir juo manipuliuoja. Jam norisi pasijausti King Kongu ir jis ima žiūrinėti į kitas moteriškes - priklausomas, švelnias ir nepatyrusias. Į tas, kurios žiūri į jo lūpas ir juokiasi iš jo juokelių.
Jis neturi vilčių, kad taip jam kada nors bus su jo žmona. Atkreipkime dėmesį - ir ji nesiruošia iš savo vyro daryti „tikro vyro”. Ji laiko tai neįmanomu dalyku. Todėl ji ima tiesiog svajoti apie kitą. Galbūt ji netgi turi su kitu trumpalaikį romaną. Tačiau grįžta pas savo vyrą. Romanas būna jai panašus į vizitą pas psichoterapeutą - trumpai ir su pasiteisinimu, kodėl ilgiau negalima.
O negalima ilgiau dėl to, kad žmogui ne tiek seksas svarbu, kiek gyvenimo prasmė. Kad galėtumei ramiai su kuo nors vakare sėdėti šalia ir žiūrėti į saulėlydį. Jei netikite - pažiūrėkite „King Kongą“ dar kartą.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
