Važiuodama į darbą kurią dieną nugirdau dviejų jaunų romantikų pokalbį, kurio metu mergina atkakliai kamantinėjo savo mylimąjį, kad šis pasakytų, ko nori dovanų. Iš pokalbio sprendžiu, kad dovana yra ne kiek iš malonumo, noro nustebinti, pradžiuginti mylimą žmogų, kiek iš pareigos, kažką padovanoti, nes juk Valentino diena.
Rodos, šia liga apsikrėtė visas pasaulis. Japonijoje šią dieną stengiamasi garsiai prisipažinti meilėje, vokiečiai tą dieną laiko išprotėjusiųjų diena, bažnyčiose laikomos mišios už Šv. Valentiną, kuris laikomas psichinių ligonių globėju, prancūzai tą dieną siuntinėja raudonas širdeles, amerikiečiai stengiasi nesijausti vieniši, siuntinėja atvirukus artimiesiems, o lietuviai panašu pasiduoda pliušinių meškučių, raudonų širdučių ir meilės prisipažinimų madai.
Nežinau iš kur atsiradęs šis lengvai priešiškas nusistatymas, bet gerai pagalvojus tampa neaišku, kodėl mes taip pasiduodam prekybininkų spaudimui, kodėl šluojam visas prekes, turinčias romantikos detalių, kodėl tie, kurie vieniši lieja ašaras ir ypatingai liūdi, kad štai kažkokią vasario 14 dieną, jie neturi antros pusės. O kur dingsta visos kitos dienos? Ar kitomis dienomis vieniši jau nebėra vieniši? Ar vasario 13 arba vasario 15 jau mažiau skauda, kad neturi partnerio? Ar savo sutuoktinį mylime mažiau sausio 17 ar liepos 12?
Kodėl apie tai kalbu? Todėl, kad verta susimąstyti, kad santykius reikia puoselėti visada, kiekvieną mielą dieną. Neužtenka vieną dieną metuose padovanoti rožę, pasakyti, kad myli, ir tada visus metus sėdėti ir galvoti, aš juk kartą jau parodžiau dėmesį. Ir ši taisyklė galioja ne tik romantiniuose santykiuose, ji galioja visur – šeimoje, darbe, draugų rate. Savaime suprantama, nereikia pulti į kraštutinumus ir kasdieną rengti romantiškas šventes, rašinėti draugams, kokie jie mums brangūs, arba darbe kolegoms daryti paslaugą po paslaugos, idant jie suprastų, kad mums rūpi. Visko turi būti su saiku.
Metu iššūkį – padarykime taip, kad „Valentino diena“ būtų dažniau ir būtų ne tada, kaip užrašyta kalendoriaus lapelyje, o tada, kai mums to norisi. Ar turiu ką pasiūlyti? Žinoma. Visą veiksmų planą. Dėstau:
„Valentino diena SAU“ – tai, kai meilę dovanoji sau. Kai pagiri save, kai pasakai sau komplimentą, kai nusiperki sau ką nors gražaus, ar tai, apie ką ilgą laiką svajojai, kai leidi sau suvalgyti desertą po vakarienės, kai nesmerki savęs dėl neatliktų darbų, kai leidi sau pailsėti, atsipalaiduoti, kai ramia sąžine guli ir skaitai knygą, klausaisi mylimos muzikos ir apie nieką negalvoji, kai pripažįsti, kad negali išspręsti visų pasaulio problemų ir atsipalaiduoji.
„Valentino diena tavo ANTRAI PUSEI“ – tai, kai meilę dovanoji savo mylimąjai(-jam). Kai surengi romantišką vakarienę, kai suorganizuoji savaitgalį dviems, kai palieki meilės raštelį prie pusryčių lėkštės, kai dienos metu atsiunti meilią žinutę, kai vakare prieš miegą pasiūlai pasikalbėti apie ateities planus, kai vieną vakarą per savaitę praleidi tik dviese, klausantis muzikos, kalbantis, vaikštinėjant ar tiesiog ramiai būnant.
„Valentino diena ŠEIMAI“ – tai, kai meilę dovanoji savo artimiesiems. Nesvarbu, ar tai tėvai, ar vaikai, broliai ar seserys, seneliai ar kiti giminaičiai. Kai pakvieti sekmadienio pietų, kai paskambini tiems, su kuriais seniai kalbėjai, ir tiesiog paklausi, kaip jiems sekasi, kaip jie laikosi. Kai pasikvieti mamą pasivaikščioti po parduotuves, kai paseki vaikams pasaką prieš miegą, kai nusiunti vitaminų puokštę seneliams.
„Valentino diena DRAUGĖMS“– tai, kai meilę dovanoji savo artimiausioms, gal kartais pamirštoms draugėms. Kai susitinki išgerti kavos, paplepėti apie gyvenimo aktualijas, kai eini atnaujinti garderobo, kai dieną praleidžiate grožio salone, besimėgaudamos atpalaiduojančiomis procedūromis, kai susitinkant gaminti bendrą vakarienę, kai penktadienio vakarą pasipuoši ir su visa krūva draugių išeini į miestą išgerti taurės šampano, kai daliniesi pyragų receptais ar vyrų auklėjimo patarimais.
„Valentino diena KOLEGOMS“ – tai, kai meilę skiri savo darbo kolegoms, su kuriais, deja, bet tokia ta realybė, praleidi kone pusę savo paros. Kai ryte pasitinki kolegas su puodeliu kavos ar arbatos, kai pasiteirauji, kaip laikosi jų šeima, kai iškepi ir atneši pyragą, kurį po pietų skanauja visas kolektyvas, kai pamerki ofise gėlių, kai pasiunti linksmų anekdotų kolegoms.
Matot kiek yra galimų alternatyvų Valentino dienai? Ir tada galima šventę turėti dažniau, nei vieną dieną metuose, ir nebūtinai tada, kai tai švenčia visi. Nes labai lengva būti tokiems, kaip visi, bet labai sunku, kai turi išsiskirti iš minios.
Mylėkit kasdieną, mylėkit kiekvieną ir gyvenimas bus nepalyginimai gražesnis.
