Psichologijoje yra tokia „savijautos normų“ sąvoka. Šiuo atžvilgiu žiūrint, liūdesys yra nukrypimas nuo normų. Viskas aplinkui atrodo pilka ir nyku. Žiūrėk, pravažiavo jaunavedžių kortežas. Visi šypsosi, tikisi gyventi laimingai. O juk toliau jų laukia kasdienybė. Liūdna...
Tačiau reikia suprasti, kad be liūdesio džiaugsmas nebūtų džiaugsmu. Liūdesys – kaip prastas oras, kurio reikia palyginimui su geru oru. Tačiau tai nėra vienintelis liūdesio pliusas. Liūdesys turi tokių savybių, su kuriomis negali lygintis nė viena teigiama emocija.
Tausoja mūsų jėgas
Liūdesys, neturintis akivaizdžių priežasčių, paprastai apima išblėsus audringam džiaugsmui. Turėjote svečių, kartu linksminotės, o tada visi išsivažinėjo ir tapo liūdna. Tačiau šiuo atveju viskas aišku. O kaip paaiškinti liūdesį, kuris, pavyzdžiui, apninka laimėjus konkursą? Arba po įtempto darbo periodo, kurį vainikavo paaukštinimas? Logiškai mąstant, tokiu metu reikėtų būti pakilios nuotaikos. Tačiau taip būna ne visada.
Psichologijoje yra aprašomas Kandidato (arba pasiekimų) sindromas, kai pasibaigus pakylėjimo laikotarpiui apima liūdesys. Tai susiję su fiziologija. Džiaugsmas – daug energijos reikalaujanti emocija. Džiūgaujantis žmogus iššvaisto daug jėgų. Tuo tarpu liūdesys, atvirkščiai, sumažina fizinį ir protinį aktyvumą, sudarydamas visas sąlygas organizmui atsigauti.
Patarimas. Su liūdesiu elkitės apdairiai. Nesistenkite jo nuvyti tokiomis nuotaikos kėlimo priemonėmis kaip šokoladas, sportas ar vakarėliai su draugais, nes jums nepavyks pailsėti. Geriau paskaitykite knygą, parymokite prie lango ar pasivaikščiokite gatvėmis vienas.
Padeda suprasti savo vidų
Kai esame geros nuotaikos, mažai mąstome apie save. Tačiau pradėję liūdėti imame analizuoti savo gyvenimą ir kapstytis po savo vidų. Pradedame galvoti, kaip viskas būtų susiklostę, jei būtumėm pasirinkę kitą partnerį ar kitą profesiją. Kodėl elgiamės būtent taip, o ne kitaip? Panašios mintys apninka net ir tuos, kurie būna patenkinti savo gyvenimu.
Liūdesys – savotiška asmeninio tobulėjimo analizė. Jis leidžia mums geriau pažinti save ir harmonizuoti santykius su savimi bei aplinkiniais. Tai padeda mums priimti teisingesnius sprendimus, nes tuomet geriau suprantame savo vidinius troškimus.
Patarimas. Jeigu norite kažką radikaliai pakeisti savo gyvenime, nepriimkite tokio sprendimo po vienintelio liūdno vakaro. Palaukite bent pusmetį. Jeigu per šį laikotarpį tokios pačios mintys jums iškils bent 3 – 4 kartus, tada pirmyn, keiskite, ką sumanėte.
Išlaisvina nuo negatyvių minčių
Atrodo, kad pats liūdesys yra neigiamas dalykas, tačiau... Ar nesusimąstėte, kodėl kartais susapnuojame žmones, kuriuos seniai išbraukėme iš savo gyvenimo? Tiesiog mūsų pasąmonė retkarčiais surenka krūvon nemalonių minčių bei išgyvenimų nuotrupas ir tokiu būdu leidžia mums nuo jų išsivaduoti. Panašią apsivalymo funkciją atlieka ir liūdesys. Pradedame atsiminti praeities nuoskaudas ir nusivylimus. Jie neduos mums ramybės, kol tinkamai į juos nesureaguosime.
Patarimas. Liūdėti reikia iš visos sielos. Ištraukite iš atminties gelmių visus nemalonius išgyvenimus ir nedrauskite jiems pasireikšti. Psichoterapija netgi turi specialų metodą, kai pacientas sąmoningai priverčiamas panirti į liūdesio būseną ir netgi pravirkti. Jūs galite tai padaryti savarankiškai, pasitelkę liūdnus prisiminimus keliančią muziką.
Vysto gerus bruožus
Socialinės psichologijos tyrinėtojai pastebėjo, o vėliau praktiniais tyrimais įrodė, kad žmonės, išgyvenantys liūdesio momentus, būna labiau linkę padėti kitiems. Pavyzdžiui, mes būsime labiau linkę gatvėje sušelpti vargetą, jeigu patys būsim patyrę finansinį nepriteklių. Taip yra dėl to, kad žmogus yra linkęs perkelti savo jausmus aplinkiniams.
Kai mes gerai jaučiamės, mums atrodo, kad ir kiti žmonės laimingi, o kai liūdime, visur įžvelgiame nusiminusius veidus. Tuomet labiau galvojame, kad ir kiti žmonės turi problemų bei nemalonumų. Liūdesys skatina empatiją (užuojautą ir gailestį) bei vysto žmogišką jautrumą.
Patarimas. Būtent šia savybe mėgsta naudotis sukčiai. Jie pasirenka liūdinčius žmones ir pripasakoja jiems tokių gailių istorijų, kad kyla nenumaldomas noras padėti. Dėl šios priežasties geriau nedemonstruoti savo liūdesio svetimiems žmonėms.
Suteikia išminties
Džiaugsmą išgyvenančiam žmogui „jūra būna iki kelių“. Teigiamos emocijos suteikia mums optimizmo, kuris padeda judėti į priekį bet kurioje srityje. Tačiau svarbu ne tik judėti į priekį, bet ir tinkama kryptimi. Priešingu atveju galima eiti iki begalybės, bet taip niekur ir neateiti. Visas gyvenimas tuomet tebus linksmas pasivaikščiojimas su nuotykiais be ypatingos prasmės.
Norint nuspręsti, kurią kryptį pasirinkti, liūdesys tinka idealiai. Liūdėdami tampame realistais ir netgi pesimistais. Tai reiškia, kad gyvenimą vertiname blaiviau, pradedame įžvelgti minusus ir mūsų tykančias problemas. Tai apsaugo nuo klaidingų ir skubotų žingsnių.
Patarimas. Norėdami nepatekti į situaciją, kai pasirinkimas atrodo neįmanomas (džiūgaujant atrodo, kad viskas įmanoma, liūdint – kam to reikia?), liūdesio momentais kalbėkitės su savimi. Kiekvienai pesimistinei minčiai viduje pateikite atsakymą.
Pavyzdžiui, jūsų vidinis balsas kužda: „Na ir kam aš reikalinga toje naujoje darbovietėje? Ten ir savų specialistų pilna. Nematau prasmės siųsti ten savo CV“. Atsakykite, jog šioje srityje turite didelę patirtį ir ypatingų nuopelnų. Įtikinkite save, kad pabandyti tikrai verta. Pasitelkę tokį vidinį dialogą jūs neleisite pesimizmui virsti neveiklumu.
Laikas sunerimti
Emocijų neįmanoma išmatuoti, todėl negalima pasakyti, kiek liūdėti yra naudinga, o kiek jau žalinga. Vis dėl to yra ženklų, iš kurių galima spręsti, kad liūdesys jau yra problema. Sunerimkite, jei:
· Liūdesio epizodai vis dažnėja arba ilgėja. Kitaip tariant, jūs atsidusdama pastebite, jog „anksčiau to su manimi nebūdavo“.
· Jums sunku ištverti liūdesį ir norisi kuo greičiau nuo jo išsivaduoti.
· Nusmunka jūsų savęs vertinimas ir pradedate jausti kaltę („Aš pats viską sugadinau“, „Jeigu būčiau turėjęs daugiau proto...“).
· Iš praeities prisimenate žymiai daugiau blogų dalykų negu gerų. Tokia būsena vadinama priešdepresine. Jeigu ji užsitęs, galite susirgti tikra depresija. Reikia mėginti suprasti, iš kur kyla toks liūdesys, ir dėti pastangas, kad toje gyvenimo srityje įvyktų teigiami pokyčiai.
