Publikuojame leidyklos „Tyto Alba“ išleistos Francine Jay knygos
„Laimė turėti mažiau: minimalistinės gyvensenos vadovas“ ištraukas.
Iš anglų kalbos vertė Rita Vidugirienė
***********************
Pagaliau juk sąmoningai netempiame į savo namus nereikalingų ar negražių daiktų; vis dėlto kažin kokiu paslaptingu būdu tie daiktai atranda kelią pro duris. Sprendimas: turime tapti gerais vartininkais.
Tiesą sakant, tai gana paprasta. Daiktai patenka į mūsų namus vienu iš dviejų būdų: mes juos perkame arba jie mums dovanojami (kitais žodžiais, gauname juos nemokamai). Kad ir kaip norėtume tuo patikėti, jie neįslenka vidun mums nematant, ieškodami, kur galėtų prisiglausti. Nei jie atsiranda iš oro, nei dauginasi be niekieno žinios. Deja, atsakomybė gula tik ant mūsų pečių: mes juos įsileidžiame.
Apžvelgdami savo turtą, paklauskite savęs: kaip į jūsų gyvenimą atėjo kiekvienas iš daiktų. Jūs jo ieškojote, mokėjote už jį ir su dideliu jauduliu įsinešėte į savo namą ar butą? Jis atlydėjo jus į namus iš konferencijos Čikagoje ar iš anos kelionės po Havajus? O gal jis įsmuko užmaskuotas – įvyniotas į spalvotą popierių ir perrištas dailiu kaspinu?
Mūsų namai yra mūsų tvirtovė, ir skiriame nemažai lėšų, kad juos apsaugotume. Apipurškiame juos priemonėmis nuo kenkėjų, naudojame oro filtrus, įsirengiame saugos sistemas nuo įsibrovėlių. Ko gi trūksta? Prietaiso, kuris blokuotų šlamštui kelią į namus! Kadangi man dar neteko tokios prekės matyti rinkoje (o jeigu ateityje tokia ir atsiras, jūs pirmi apie ją būsite išgirdę čia), turime paimti vadžias į savo rankas.
Žinoma, turime galią suvaldyti visa, ką įsigyjame, mums tiesiog reikia ja pasinaudoti. Neslopinkite savo gynybos mechanizmų, kai kas nors įkrenta į jūsų pirkinių vežimėlį, – iš tiesų, netempkite kiekvieno daikto ligi kasos kruopščiai neapsvarstę.
Kiekvieno galimo pirkinio paklauskite (mintyse!): „Ar tu nusipelnei užimti vietą mano namuose?“, „Kuo tu padėsi mano namų ūkiui?“, „Ar tu palengvinsi mano gyvenimą?“, „O gal iš tavęs bus daugiau rūpesčių nei naudos?“, „Ar turiu tau vietos?“, „Gal jau turiu kokį daiktą, kuris atliktų tą pačią užduotį?“, „Ar amžinai norėsiu tave turėti (ar bent jau labai ilgą laiką)?“, „Jeigu ne, ar sunku bus tavęs atsikratyti?“ Paskutinis klausimas apsaugojo mane nuo pagundos parsigabenti namo pilną lagaminą suvenyrų iš Japonijos – kai kokį daikčiuką lydi prisiminimai, tikras vargas jo atsikratyti.
Matot, nėra taip sunku. Tereikia stabtelėti ir susimąstyti „kodėl?“ prieš perkant. O ką daryti su tais daiktais, kurių mes nesirenkame – ir dažnai net nenorime? (Dovanos, nemokamos dovanėlės kartu su pirkiniu, reklaminiai suvenyrai, taip, taip, aš jums sakau!) Gali būti sunku (ar nemandagu) jų atsisakyti; vis dėlto, kai jie įsikuria mūsų namuose, jų atsikratyti gali būti dar sunkiau.
Geriausia gynyba yra tinkamas puolimas, ypač kai kalbame apie dovanėles kartu su pirkiniu. Puikus būdas – išmokti mandagiai jų atsisakyti, to jums prireiks daug dažniau, nei atrodo. Atsisakykite magnetukų, rašiklių ir prespapjė su įmonės logotipu – verčiau paimkite vizitinę kortelę.
Neimkite siūlomų kvepalų, kosmetikos priemonių mėginukų ir miniatiūrinių valymo ar skystų indų plovimo priemonių prekybos centre (pala pala – ką veikiate prekybos centre?). Atsisakykite dovanojamo skrudintuvo, kai atidarote banko sąskaitą, verčiau paprašykite grynųjų (verta pabandyti!).
Jeigu dalyvaujate profesiniame susitikime ar konferencijoje, peržvelkite įsiūlytus lankstinukus, brošiūras ir kitą informaciją, kol dar esate ten; jeigu jie vienaip ar kitaip atsiduria tarp jūsų daiktų, išdalykite juos grįžę į biurą. Ir palikite mažus kūno losjonų, šampūnų ir kondicionierių buteliukus viešbučiuose, ten, kur jiems ir vieta. Jeigu tikrai neplanuojate jų naudoti, neleiskite šiems miniatiūriniams daikčiukams (kad ir kokie jie būtų mieli) užgriozdinti jūsų spintelių ir stalčių.
Kita vertus, dovanoms reikia kitokio žaidimų plano. Asmeniškai įsitikinau, kad geriausia jas priimti maloniai, bet be perdėto dėkingumo (nes jeigu šokinėte šokinėsite iš džiaugsmo, kitais metais tikrai gausite dar ką nors panašaus). Ir vis dėlto dilema lieka: ką daryti su dovanomis, kurių jums nereikia? Juk tikrai nenorime grūsti jų į stalčius ar į atokiausias drabužinės kerteles – pagaliau juk mes stengiamės atsikratyti šlamšto!
Sprendimas paprastas: niekada neleiskite jiems įsitaisyti jūsų namuose. Už savo gyvenamosios erdvės ribų (pavyzdžiui, rūsyje) laikykite dovanų / aukų dėžę ir nedelsdami slėpkite joje nepageidaujamą mantą. Kai prisipildys, nugabenkite ją į savo mėgstamą labdaros organizaciją. Laiko vilkinimas – nuo tos akimirkos, kai gaunate daiktą, iki jo atidavimo labdarai (laukiant, kol prisipildys dėžė) – gali jums praversti.
Pavyzdžiui, jeigu per tą laikotarpį jus aplanko teta Modė, galite skubiai išsitraukti iš rūsio jos dovanotus knygų stovus ir pastatyti matomoje vietoje. Dovanų fotografavimas taip pat daro stebuklus: jeigu tai koks pigus suvenyras, nufotografuokite jį, padėtą ant židinio; jeigu tai šalikas ar megztinis, apsirenkite ir papozuokite. Nusiųskite nuotrauką dovaną įteikusiam žmogui, o patį daiktą – į labdarą, ir aplinkui įsikaraliaus meilė.
Kad būtumėte geras vartininkas, turite galvoti apie savo namus kaip apie šventovę, ne kaip apie saugyklą. Jūs neprivalote rasti vietos savo namuose kiekvienam atsitiktiniam daiktui, kuris atsiranda jūsų kelyje. Kai koks nors daiktas bando slapta ar padedamas kerų patekti į jūsų namus, atminkite – turite galią užblokuoti jam kelią.
Jeigu daiktas nei savo paskirtimi, nei grožiu nepadaro jūsų gyvenimo vertingesnio, pakabinkite iškabą: „Atsiprašau. Laisvų vietų nėra.“ Paprastas nuoširdus atmetimas apsaugos jus nuo vargo valyti nuo kelio kalną šlamšto!
