Pamatė iššvaistytas galimybes
Po truputį šnaresys nurimo. Vu lengviau atsiduso. Gyvenimas vėl tekėjo sava vaga. Staiga vieną dieną jis vėl išgirdo tuos keistus garsus. Jį vėl apėmė baimė ir jis net nepajudėjo – taip jį gąsdino tie keisti, jam nepažįstami garsai.
Po kiek laiko garsai vėl nurimo. Tas šnaresys pasikartojo dar kartą praėjus keleriems metams, tačiau Vu taip ir liko tūnoti savo kampe tik baugščiai dairydamasis.
Vieną dieną Vu paliko šį pasaulį. Tą akimirką šalia jo atsirado dvi nematytos būtybės. Vu jau buvo beišsigandąs, tačiau savo nuostabai aiškiai pajuto, kad jos yra jam labai artimos ir pažįstamos. Būtybės pasakė, kad palydės jį namo ir jie pasuko kažkokių vartų link. Tai buvo kažkas panašaus į pilį. Ten buvo kelerios durys ir ant kiekvienų iš jų kabėjo užrašas.
Vu priėjo prie vienų durų, ant jų buvo užrašyti trys vardai. „Kas čia?“ – paklausė Vu. „Tu galėjai turėti tris vaikus, – atsakė nuostabiosios būtybės. – Už čia esančių durų – tavo neišnaudotos galimybės“.
Vu sutriko ir nusiminė, tačiau patraukė toliau. Ant kitų durų jis pamatė užrašą: „Pasaulinis dvasinis lyderis.“ „Taip, taip. Tu turėjai galimybę tapti pasauliniu dvasiniu lyderiu“, – patvirtino būtybės.
Ir Vu prisiminė tuos keistus garsus, šnaresį, kuriuos girdėjo keletą kartų. Vu labai nusiminė ir pasijuto dar nejaukiau.
Jo palydovės, pastebėjusios sumišimą ir sielvartą, labai pagarbiai ir švelniai jam pasakė: „Jūsų Didenybei nedera sielvartauti.“
Šie žodžiai Vu labai nustebino. Vu praėjo dar kelerias duris su užrašais. Pagaliau jis priartėjo prie paskutiniųjų. Jos buvo ypatingai išdabintos ir gražios. Kai jis pakėlė akis, pamatė vardą, vieną vienintelį vardą. Tokį, kokio čia žemėje nebuvo girdėjęs. Tą akimirką jis aiškiai prisiminė, kad tai Jo paties vardas, Jo tikrasis vardas. Jis viską suprato.
Negatyvūs įsitikinimai suformuojami
Kas atsitiko Vu šioje planetoje, vardu Žemė? Vu gyveno netikėdamas savimi ir savo jėgomis. Jis jautėsi taip nesaugiai, kad jam net nekilo noras patyrinėti šį pasaulį ir gyvenimą. Juk tyrinėti šį pasaulį mes galime tik tada, kai jaučiamės pakankamai saugūs. Mokslininkai tokią būseną, kokioje gyveno Vu, vadina išmoktu bejėgiškumu.
Dažniausiai tokia būsena, žema savivertė, netikėjimas savimi ir gyvenimu, netikėjimas, kad kiekvienas gali pakeisti savo gyvenimą atsiranda ankstyvoje vaikystėje. Kai kurie tyrimai parodė, kad net tai, kas vyko prenataliniame amžiuje, turi didelės įtakos žmogaus gyvenimui.
Juk dar įsčiose esantis žmogutis gali gauti žinią: tu čia nelaukiamas, tavęs čia nereikia. Visos tokios patirtys kūdikiui ir vaikui prilygsta katastrofai. Jos nusėda į kūną, į pasąmonę ir nesąmoningai turi įtakos ir suaugusio žmogaus gyvenimui.
Ši tema nėra maloni ir yra dar pakankamas tabu mūsų visuomenėje. Paprastai vaiką traumuojančiose situacijose suaugęs dažnai net nesuvokia, kaip jo elgesys veikia mažąjį žmogutį. Juk jei suvoktų, veikiausiai taip nesielgtų.
Tuo metu susiformavę ribojantys įsitikinimai gali būti maždaug tokie: „aš negaliu“, aš nesugebu“, „aš nevykėlis/ė“ ir daugybė panašių. Sąmoningai mes jų ir neprisimename, kol neatkreipiame dėmesio į savo vidinį dialogą.
Žinoma, tuo pačiu metu jūs galite turėti ir daugybę jus palaikančių įsitikinimų.
Galima pasikeisti
Gera naujiena ta, kad kai jūs jau suaugę, jūsų valioje yra daug ką pakeisti. Taip, tų įvykių mes nepakeisime, tačiau galime pakeisti tada priimtus sprendimus, kurie paprastai būna mus ribojantys. Tuo pačiu išlaisvinti daug energijos, kurią dabar jau galime panaudoti tam, kad savo gyvenimą nukreiptume pozityvia linkme.
Ką daryti, jei atpažinote kažką ribojančio savyje? Arba bent įtariate, kad taip gali būti. Pirmiausia – tai atpažinti ir pripažinti. Apmąstyti, kaip šis įsitikinimas turėjo įtakos jūsų ligšioliniam gyvenimui. Ar Jūs dar norite tuo tikėti? Tada užduoti sau klausimą: o ką pozityvaus man duoda šis ketinimas? Klausimas atrodo paradoksalus, tačiau už bet kokio įsitikinimo slypi jūsų pasąmonės pozityvus ketinimas.
Galbūt tuo metu priimti tokį sprendimą reiškė apsaugoti save ar gauti meilės ir dėmesio. Visa tai yra labai svarbu. Tik situacija seniai pasikeitė ir gali būti, kad jūs jau žinote kitų būdų, kaip apsaugoti save, mylėti save, būti sau dėmesingu ir jums jau nebereikia šio ribojančio įsitikinimo, kuris iš esmės jums jau niekaip nebepadeda.
Pozityvus ketinimas liks, o įsitikinimą galima paversti priešingu, pavyzdžiui: „aš nevykėlė/is“ į „aš puikiai sugebu“. Šis naujasis įsitikinimas Jums bus daug naudingesnis. Turint omenyje tai, kad mūsų įsitikinimai apie mus pačius veikia mūsų sugebėjimus, nukreipia mūsų elgesį ir formuoja mūsų aplinką. Juk įsitikinimai yra kaip save išpildančios pranašystės.
Pakanka 2-3 minučių
Svarbu tai, kad pratimą įsitikinimui pakeisti galima padaryti greitai, o pasikeitimams reikia laiko. Labai svarbu duoti sau pakankamai laiko pasikeitimams įvykti. Todėl pakeitę įsitikinimą, galite įsivesti priminimą po mėnesio, dviejų, penkių su klausimu: kas pasikeitė mano gyvenime po to, kai aš pakeičiau įsitikinimą? Kas naujo mano mintyse, jausmuose, elgesyje, suvokime, aplinkoje atsirado? Ir Jūs suprasite, kaip tai nuostabu.
Kodėl verta tai daryti? Kai matai rezultatus, tai įkvepia judėti pirmyn. Dažniausiai tas naujasis įsitikinimas taip įsigyvena mumyse, kad mums pradeda atrodyti, kad taip visada ir buvo. Prisimenu, kartą pati labai nustebau, perskaičiusi savo priminimą – net negalėjau patikėti, kad aš turėjau kažkada tokį ribojantį įsitikinimą.
Kaip pakeisti tuos įsitikinimus? Ar jie pasikeičia patys? Kartais gali užtekti žinių apie tai ir suvokimo, kad gal iš tiesų kažkas atsitiko, ko aš net neprisimenu, kad aš nustojau tikėti savimi? Gal viskas yra ne taip, kaip man atrodo? Gal iš tiesų aš esu daug šaunesnis ir galiu daug daugiau, nei maniau iki šiol?
Visi esame nuostabūs ir galime daug daug daugiau, net jei iki šiol ir manėme kitaip. Leiskite sau suabejoti savo senaisiais įsitikinimais. Ir darykite.
Kitas būdas yra veikti taip, tarsi jau dabar pasitikite savimi ir žinote, kad tai įmanoma, kad esate to verti. Tam tikra prasme tiesiog apsimesti, kad pasitikite ir daryti. Labai dažnais atvejais tai puikiai veikia.
Yra dar vienas labai paprastas pratimas, kurį galite padaryti, kai jums reikia daugiau pasitikėjimo savimi. Pratimas paprastas, tačiau galingas ir net moksliškai išmatuotas. Jis trunka vos 2-3 minutes.
Atsistokite, pėdomis remkitės į grindis šiek tiek plačiau, rankomis įsiremkite į klubus (iš kart po liemeniu). Atsipalaiduokite ir taip pastovėkite 2-3 minutes.
Tuo metu, kai taip stovite, kyla testosterono lygis ir krenta kortizolio (streso hormono) lygis jūsų organizme. Tai jėgos duodanti pozicija. Tada nuleiskite rankas ir keliaukite, kur jums reikia. Nesvarbu, ar tai dalykinis susitikimas ar kas nors kita. Jūs žymiai labiau pasitikėsite savimi ir spinduliuosite pozityvia energija. Tai galima daryti, kad ir kelis kartus per dieną. Tiek, kiek jums reikia.
Tam, kad žmogaus gyvenime vyktų pozityvūs pasikeitimai, reikia kelių dalykų:
1. Žmogus turi pats norėti pasikeitimų.
2. Žinoti, kaip tai padaryti – tam reikalingos žinios.
3. Duoti sau šansą ir pakankamai laiko pasikeitimams įvykti.
Jei šiuo metu noras jau yra, tačiau dar neturite galimybių mokytis, lankyti seminarų ar kreiptis į specialistus, galite pasinaudoti knygomis, kuriose labai išsamiai aprašoma daugybė technikų.
Svarbu pradėti. Pradėti iš ten, kur dabar esate. Susikurti pozityvų tikslą. Jis gali būti visiškai paprastas. Tai, kas jums svarbu, būtent jums. Kai pozityvus tikslas ir ketinimas yra, pati gamta mums pradeda padėti.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!