Amerikietė docentė, psichologijos mokslų daktarė Tasha Howe mano: „Tėvai gali naudoti fantaziją skatindami vaikus kritiškai ir nepriklausomai mąstyti.“ Kai vaikai užduos klausimus, susijusius su Kalėdų Seneliu, kaip antai „Ar iš tikrųjų yra Kalėdų Senelis?“ arba „Kaip elniai gali skristi?“, ji siūlo skatinti mažutėlius sugalvoti savo paaiškinimus.
Nėra jokių mokslinių tyrimų, rodančių, jog Kalėdų lemputės, Kalėdų Senelis ir visa atributika gali būti naudinga arba žalinga vaikams. Taigi svarstantiesiems, ar jie turėtų skatinti Kalėdų pasaką, galima atsakyti paprasčiausiai: „Tai asmeninis pasirinkimas. Tačiau, kad ir koks jis būtų, nepakenks jūsų vaikui tiek, kad šis nustotų jumis tikėti.“
Pagal Joną ir kepurė
Kai tėveliai būgštauja, ar ne per anksti atskleisti tiesą, ar ne bus per vėlai, kai atžalos iš kur nors kitur ją sužinos, gali remtis vaikų brandumu ir siekimu viską išsiaiškinti. Kiekviename amžiaus tarpsnyje vaikai tuos pačius dalykus suvokia ir vertina skirtingai. 1–4 metų amžiaus mažyliai gali suprasti konkrečius dalykus, tarkime, roges, šiaurės elnius, Kalėdų Senelį kaip realų asmenį. Jie negali suprasti abstrakčios idėjos.
4–6 metų vaikai gali pradėti abejoti, ar Kalėdų Senelis yra realus asmuo. Sulaukę 6–8 metų vaikai gali būti pasiruošę suprasti, kad Kalėdų Senelis yra realus, bet abejoti šia idėja konkretumo prasme. Kaip tik šiame amžiuje pradeda vystytis jų gebėjimas mąstyti abstrakčiai ir tęsiasi iki 14 metų.
Tai patvirtina ir nedideli tyrimai (nepagrįsti jokiomis mokslinėmis prielaidomis, tiesiog apklausos duomenys), atlikti JAV bei Kanadoje: beveik visi vaikai žino apie Kalėdų Senelį, net jei ir nelaiko jo realiu asmeniu. Didžioji dalis tikinčiųjų Kalėdų Seneliu yra 7 metų amžiaus. Tik pusė vaikų iki 11 metų tiki Kalėdų Seneliu. 2 iš 3 vaikų teigė, jog jie jautė pasididžiavimą, supratę tiesą apie Kalėdų Senelį. Pusė vaikų prisipažino, kad nors jis ir buvo netikras, bet jiems tikrai patiko.
Filosofė Shari Kuchenbecher kartą savo studentams prisipažino, kad savo mažiems vaikams ji pasakė, jog Kalėdų Senelis – tai meilės simbolis, dovanojantis viltį. „Niekada jiems nesakiau, kad Kalėdų Senelis buvo realus asmuo. Man buvo svarbu nemeluoti vaikams.“
Vaikų mintys apie Kalėdų Senelį
Julija, 4 m. 5 mėn.: Kalėdų Senelis gyvena toli, tokioj sidabrinėj žvaigždėj. Nežinau, kaip jis ten atsirado, bet ten gyvena. Jam padeda arkliai, jie kalba žmonių kalba. Kai Senelis užsinori valgyti, paprašo. Tie arkliai sako „klausau“ ir atneša Kalėdų Seneliui valgyti.
Adrijus, 4 m. 6 mėn.: Kalėdų Seneliui kepurę mezga vorai. Jie turi siūlų. Jie iš tokių siūliukų mezga (rodo tarp pirštų, kad labai ploni), o po to paima iš tokios dėžutės (rodo tarp delnų, kad labai maža) dažų ir nudažo.
Augustas, 4 m. 7 mėn.: Palei žemę Kalėdų Senis turi tokį aparatą ir stebi vaikučius, ar verta dovanų duoti.
Aušrytė, 4 m. 8 mėn.: Kalėdų Senelis siunčia mažyčius nykštukus pažiūrėti pro langą. Aš dažnai matau pro langą jų kepurytes. Jie viską ir pasako.
Ignas, 4 m. 2 mėn.: Žinok, kad Kalėdų Senelio gimtadienis žiemą, jam gal kokie 60 metų.
Haroldas, 4 m. 4 mėn.: Kalėdų Senelis gyvena danguje. Dovanėles ant raištelių pririša, o paskui iš debesų laiptai pasidaro ir jais nulipa pas vaikučius.
Auklėtoja Edita: Kalėdų Senelis – tai gyvenimo pamoka visiems, kad geras žodis, smulkmena gali daryti stebuklus...
Neda, 5 m.: Kalėdų Senelis atneša dovanėlių. Gamina, ruošia su nykštukais dovanas, sukrauna dovanas į maišą. Pas senelį labai šalta. Skrenda su rogėmis. Prie eglutės padeda dovanas. Gyvena su nykštukais.
Nojus, 9 m.: Kalėdų Senelis yra tikras „dovanų maišas“, atneša dovanas. Draugiškas, linksmas, geras, turi padėjėjų: nykštukų, princesių iš pasakų šalies, turi 100 elnių ir milžiniškas roges. Jis vasarą skaito knygą, stebi vaikus pro stebuklingą krištolo rutulį. Jis juokiasi storu balsu. Senelis gyvena trobelėje, aplinkui ledynai ir sniego kupstai. Jisai vaikšto su kailiniais, nes būna šalta. Vasarą Kalėdų Senelis su savo pagalbininkais ruošia dovanas.
Gasparas, 10 m: Kalėdų Senelio nėra. Aš žinau, kad jis gyvena Laplandijoj, bet jis neneša dovanų. Gal kažkada jis ir buvo, nes kodėl taip žmonės sugalvojo ir kodėl jis atvykdavo būtinai žiemą, o ne vasarą?!
Nugirstas ketvirtokų pokalbis:
– Ar žinai, kad nėra Kalėdų Senelio?
– Taip, žinau. Bet kai gaunu dovanų, pradedu tikėti.
Paskutiniame žurnalo "Aš ir psichologija" numeryje skaitykite:
Iš miestiečių gyvenimo. Pokalbis su rašytoja Kristina Sabaliauskaite.
Kiek svarbu bendrauti, kad bendradarbiautum?
Vidinė nėščios moters istorija.
„Už“ ir „prieš“ Kalėdų Senelio mito palaikymą.
Juoktis kartu – tolygu prisipažinti mylint.
Kad kažkas šalia nusijuoktų. Interviu su Algiu Ramanausku-Greitai
Yra žmonių, kurie tiesiog atsisako pirkti.
Ar pasaulyje gyvena tik davėjai ir ėmėjai?
Kiekvienas gyvenimas – neparašyta istorija.
Pasakojimas apie „playback“ teatro terapiją.
Tobulame gyvenimo plane ligos nėra.
Ar psichologai tiki stebuklais?
Apie duoną kasdieninę. Ar šventinę?
Stebuklinga realybė ir stiklinė vandens
