„Kaimas pavadinimą gavo nuo čia tekėjusios upelės Vijolės. Daug kam, ypač užsieniečiams, jis keistas ir sunkus. Būta gan netikėtų naujadarų: „Velionių“ ar „Nijolių“ kaimas“, – juokiasi savo namų duris pravėręs Virgis Stakėnas.
Vijoliai nuo Šiaulių centro – ranka pasiekiami: tik 3,5 km! Tačiau pervažiavęs Kuršėnkelio pervažą pasijunti tikrame kaime: tylu, ramu, jokio judėjimo, kaimynystėje balbatuoja kalakutai, ketvirtą valandą ryto apsiversti ant kito šono ragina gaidžiai, netoliese geležinkeliu kartais pralekia ūkdamas traukinukas.
Kaimynai – tarsi viena didelė šeima: ir padeda, ir namus pasaugo, ir linksmai šventes švenčia, o dabar moka ir visas Virgio dainas! Visu tuo Stakėnai labai džiaugiasi, todėl apie savo gyvenimą Vijolių kaime abudu gali kalbėti ilgai ir su meile.
„Kol dukra mokėsi Vilniuje, galvojome įsigyti mažą butelį sostinėje – juk ir aš turiu čia daug reikalų, jau šešti metai įrašinėju savo laidą Lietuvos radijuje „Stakėno radiolabas“ (anksčiau buvo „Kantri vakarėlis“), kuri eteryje pasigirsta kiekvieną šeštadienį 15.05 val., verdu pramogų versle, todėl visada turiu jausti jo pulsą. Tačiau dukrai išvykus mokytis, o paskui ir apsigyvenus
Amerikoje, tokio sumanymo atsisakėme: šiuolaikinės komunikacijos sumažina atstumus, todėl dabar darbo reikalais į Vilnių važiuoju kartą per savaitę, o Ramutė čia lankosi rečiau – tempai dailės ir vaizduojamojo meno pasaulyje yra lėtesni. Sostinėje norėtume gyventi tik vieną dieną savaitėje“, – sako garsus dainininkas.
