Pirma taisyklė, lemianti sėkmę, – gerbk kitus. Neleidžiu sau vėluoti, dirbti išgėrus. Išradau vedėjo etiką, kurios, manau, laikosi koks 10 procentų visų renginių vedėjų, vis dar turinčių darbo. Per bet kokį renginį nepamirštu, kad esu viso labo tik vedėjas, oficialus asmuo, atsakantis už šventę. Privalau žinoti viską – kur pasikabinti striukę, pamerkti gėles, kur atsisėsti. Mano baisiausias sapnas, kurį vis susapnuoju, - stoviu ir nežinau, kokį renginį vedu.
- Taip jau yra, kad tiems, kuriuos lydi sėkmė, pavydima. O jūs pats esate pavydus žmogus?
Esu ne tik graikas, bet ir dzūkas. O dzūkai linksmi, dainingi ir nepavydūs. Man tėvas vis sako, kad nieko nėra baisiau už pavydą. Aš anksti keliuosi ir daug dirbu. Pamėginkite mano tempu pagyventi. Man pavydėti nereikia.
- Blaškotės po visą Lietuvą, todėl nenuostabu, kad šeimai lieka labai nedaug laiko...
Viską paaiškinsiu labai paprastai. Gyvendamas Druskininkuose nuomoju butą Vilniuje. Tačiau kiekvieną ketvirtadienį pargrįžtu į namus, o penktadienį iki 12 val. suspėju į sporto salę, baseiną, susitvarkyti kitus reikalus. Po to pasiimu dukrą iš mokyklos ir su ja važiuojame žvejoti. Vėliau paimame mamą ir vykstame į gamtą. Vakare aplankome tėvus, o šeštadienį iš pat ryto važiuojame į kokį nors mums patinkantį Lietuvos kampelį. Sekmadienį vakare paguldau vaiką į lovytę. Taigi, su šeima aktyviai būnu daugiau nei 24 val. per parą.
Gyventi šeimoje ir būti su šeima yra du skirtingi dalykai. Dabar tą supratau labai aiškiai. Ir labai sunku būna atsisakyti žvejybos šeštadienį tik dėl to, kad tas laikas priklauso šeimai. Savo pomėgiams turiu atrasti kitą laiką arba iki penktadienio 12 val. Ir nesuprantu bendravimo su vaikais, kai tėvas, pasodinęs vaiką prie kompiuterio pasiima laikraštį arba išvertęs pilvą murkso prie teliko....
Visus mokesčius sumoku aš, maistu pasirūpinu taip pat aš. Mūsų šeimoje, kaip tėvų ir brolio šeimose, yra patriarchatas. Vyras atsakingas absoliučiai už viską, o moteris dirba tik savo malonumui. Aš net sumoku už žmonos grožio saloną. Taigi, ji dirba sau, o aš dirbu šeimai.
- Nemažai vyrų vis dar mano, kad moteriai apsilankyti grožio salone – tuščias laiko leidimas. Jūs manote priešingai. Kodėl?
Todėl, kad ir pats ten lankausi, darausi rankoms kaukes, einu į soliariumą. Žinau, kad kokybiškos grožio paslaugos kainuoja labai nepigiai. Be to, noriu, kad mano žmona atrodytų gražiai. Ji nėra namų šeimininkė, o yra raštinės vedėja ir turi atrodyti nuostabiai. Todėl sudarau tam visas sąlygas. Beje, mano dukra taip pat su malonumu ten lankosi.
- Viename interviu minėjote, kad maistas jums labai svarbu. Ar krizės laikotarpiu ši nuostata išliko tokia pat?
Be jokios abejonės. O ir pati krizė man pasijautė tik tuo, kad stengiuosi nevalgyti kavinėse. Na, nebent jos savininkas geras mano pažįstamas. Ir galiu paaiškinti kodėl – darbuotojai išvaromi, porcijos sumažėjo, o jei porcijos didelės, vadinasi joms gaminti naudojami nekokybiški produktai. Va čia tai krizė, bet ne finansinė.
Tuo tarpu aš, mokėdamas pinigus, noriu gauti kokybišką produktą. Krizė yra mūsų sąmonėje, nes prasidėjus nekokybiškų produktų antplūdžiui, kai kurie dar sugeba iš to pasipelnyti, klijuodami ekologiškumo etiketes. O ar kas matė, kuo šeriama ta karvė, kuri duoda vadinamąjį ekologišką pieną ar varškę. Teisybę pasakius, nebežinau, ką pirkti ir ką valgyti. O juk mano namuose egzistuoja valgymo kultas.
Galiu neturėti ką apsirengti, bet stalas visuomet bus nuklotas maistu. Ir labai skaniu. Gaminu pats, o žmoną tuo metu išvarau iš virtuvės. Ir per šventes maisto visuomet yra daugiau, nei galime suvalgyti. Bet tai nereiškia, kad likučius valgome visą savaitę – jį išdaliname, o kitą dieną gaminame šviežią.
- Žadėjote mesti svorį. Kaip tą padarysite?Kai apsispręsiu, kad jau atėjo tas laikas, mano svorio metimas bus labai paprastas – tiesiog neėsti ir sportuoti. Namuose turiu svarmenis, juos pakilnosiu ir viskas. Mankštai valandos gaila, nors ir keliuosi šeštą ryte. Užtat kontrastinis dušas – būtinas. Per mėnesį du kartus leidžiu sau pamiegoti iki 10 ryto, bet tuomet jaučiuosi tokiu vertu pasigailėjimo sutvėrimu.
- Ko jums dar trūksta iki visiškos laimės?
Šiuo metu? Užsiėmimo vasarai. Esu nepataisomas darboholikas - bijau dieną miegoti vien todėl, kad neprarasčiau laiko. Man patinka jausmas, kai galva sukasi nuo darbo gausos. Dar trūksta šiek tiek pinigų, kad galėčiau šeimą nuvežti į Šveicariją. Jei nepavyks, liks Ispanija arba Čekija. Aš netaupau. Nenoriu ilgai gyventi – norėčiau numirti žinomas.
Nenoriu, kad iš manęs seno juoktųsi. Gyvenu šiandiena, rytdiena. Horoskope parašyta, kad šiais metais man seksis, todėl ir varau nesustodamas. Dirbu, darau klaidų, nusišneku, kaip visi, bet man gerai.
