Tokijo „Raudonųjų žibintų“ kvartalas: kuo naktinės plaštakės skiriasi nuo geišų ir kas vyksta baruose, į kuriuos užsieniečiai neįleidžiami

Kai kas nors užsimena apie Japoniją, apie ką pirmiausiai pagalvojate? Daugumos žmonių reakcijos, išgirdus apie šią šalį, skirstomos į keturias kategorijas. Pirmoji kategorija sako, kad Japonijoje „įdomi ir įvairiaspalvė kultūra“. Daug kas galvoja apie tokius dalykus kaip samurajų ir nindzių kultūra, šventyklos ir šventovės bei muziejai. Antroji kategorija sako, kad Tekančios saulės šalis yra „anime rojus", kur populiarios animacinės laidos ir komiksai. Trečioji grupė įsitikinusi, kad Japonija yra „beprotiškų technologijų" valstybė. Paskutinei grupei, kuri gali nustebinti, Japonija asocijuojasi su „prostitucija“. Beje, Japonijoje „prostitucija“ ir „sekso industrija“ nėra vienas ir tas pats.

Sekso industrija – tai svarbi tema Japonijos meno istorijoje, kuri prasidėjo nuo erotinių paveikslų, arba „šungų“, atsiradimo VIII amžiuje. Klasikinis japonų erotinio meno pavyzdys galėtų būti Katsushiko Hokusai'aus nutapytas medžio raižinys „Žvejo žmonos sapnas“, kuriame vaizduojama moteris, užsiimanti seksu su dviem į aštuonkojį panašiais padarais. Įdomu ir šiek tiek juokinga, kad nors seksas persmelkia meno kūrinius ir šiuolaikinę popkultūrą, pavyzdžiui, animaciją, Japonijos visuomenė vis dar gana droviai ir nenoriai kalba šia tema.