Klubai suvienija
Psichologė Sima Dirvelytė sako, kad klubų populiarėjimas atspindi mūsų laikmečio specifiką, žmonių psichikos būklę ir yra visapusiškai teigiamas reiškinys.
Išsaugome psichikos sveikatą. Žmogus sutvertas gyventi bendruomenėje. Bendravimas, bendrumas, bendruomenė – vieną šaknį turintys žodžiai. Kad ir kokios būtume lyties, tautybės, religijos ir amžiaus, visus mus vienija gebėjimas protauti, jausti, būtinybė dalytis išgyvenimais, patirtimi. Tiesa, vieni esame labai komunikabilūs, bendraudami įgauname energijos, kiti – uždaresni, vertinantys vienatvę. Bet ar kas jaustųsi laimingas uždarytas metų metams vienutėje? Vienišumo jausmas ilgainiui virsta kančia, neleidžia būti laimingiems. Pastaruoju metu žmonėms kaip tik ir trūksta nuoširdaus bendravimo, daugelis jaučiamės nesuprasti, todėl klubai bei panašūs susibūrimai padeda išsaugoti mūsų psichikos sveikatą.
Galime mokytis. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti tai, kas arčiau širdies: šokis, daina, amatai, socialinė pagalba kitiems ar tobulėjimas versle. Klubuose turime galimybę mokytis, tobulėti: būti geresne mama, geresne šokėja, geresne darbuotoja ir t. t. Bendraudami galime stebėti, dalytis patirtimi ir patarimais – taip plečiame akiratį ir intelektą.
Geriau pažįstame save. Dalyvaudami klubo veikloje atsiskleidžiame: atrandame naujų savo charakterio savybių, pažadiname ilgą laiką slypėjusius talentus, patiriame naujų teigiamų išgyvenimų ir emocijų, kurios mus pakylėja, nuskaidrina nuotaiką, kai kam net suteikia gyvenimo prasmę, naują pašaukimą, profesiją, verslą. Tai puikus savęs pažinimo kelias.
Sulaukiame palaikymo. Ne visi esame pakankamai stiprūs atlaikyti gyvenimo rutiną, įtampą, išbandymus. Palaikymas, kurį gauname iš bendraminčių, panašaus likimo žmonių, labai svarbus ir reikšmingas ne tik praktine prasme – jis mus sustiprina dvasiškai: suteikia vilties, tikėjimo ir pasitikėjimo savo jėgomis, optimizmo.
Realizuojame save. Galimybė realizuoti save būtina visiems žmonėms – tai užtikrina gyvenimo pilnatvę, padeda pajusti savo vertę, suteikia pasitenkinimą. Nebūtina imtis veiklos, susijusios su amatais, rankdarbiais, šokiais ar sportu. Kur kas prasmingiau ir maloniau padėti kitiems, todėl ypač reikšmingi ir naudingi klubai, į kuriuos susiburia sergantieji viena ar kita liga, auginantieji neįgalius vaikus, patyrusieji smurtą, – jų nariai palaiko, suteikia pagalbą ne tik vieni kitiems, bet ir klubams nepriklausantiems panašaus likimo žmonėms.
Kita nuomonė
Psichologė S. Dirvelytė pastebi, kad vis dėlto apie klubus ir kitus susibūrimus yra susidariusi ne vien teigiama nuomonė.
Kita vertus, daugeliui brandaus amžiaus žmonių susibūrimai vis dar siejasi su tarybinių laikų susirinkimais, bendrijomis, į kurių veiklą žmonės rinkosi ne savanoriškai, o prievarta, buvo viliojami apgaule.
Neužsidaryti namuose
Poreikis bendrauti yra būtinas ir visai nesvarbu, kur, su keliais žmonėmis. Jaunimui viskas daug paprasčiau. Sudėtingesnėje situacijoje atsiduria brandaus amžiaus, į pensiją išėję asmenys. Toli eiti nėra sveikatos, yra ir manančiųjų, kad „tokiems užsiėmimams laikas jau praėjo“... O be reikalo!
„Vyresniame amžiuje itin skausmingas vienišumo jausmas: vaikai, anūkai užaugę, trūksta šilumos, palaikymo, kenčiame nuo dėmesio, bendravimo stokos. Jei žmogus ekstravertas, jam tai iškęsti itin sunku, – pastebi psichologė, perspėjanti, kad vienišumo jausmas kelia ne tik liūdesį, nerimą – jis gali būti depresijos, nervinės ligos priežastis. – Reikia ryžtis išeiti iš namų, kad ir į artimiausią parkelį. Ant suoliuko susėdusios kelios moteriškaitės – jau „neformalus klubas“: jos pasikalba, pasiguodžia ir kartu praskaidrina dieną. Daugelyje parkų dabar atsirado lauko treniruoklių – kodėl kartu nepasportavus?“
Trečiadienis – šventa diena
Elektrėnų bendruomenės centre jau trečius metus gyvuojančio neformalaus brandaus amžiaus moterų klubo narės pritaria: „Laimė, kai tave supranta ir palaiko bendramintės. Tik negalvokite, kad mes kiekviena atskirai neturime savo nuomonės! Turime, bet bendraujant, diskutuojant kur kas lengviau išsiaiškinti tiesą, rasti geriausią sprendimą. Todėl visos nekantriai laukiame trečiadienių – tai mūsų susitikimų diena, šventa diena! Be jų visoms būtų sunku ir nyku.“
Tiesa, savo bendravimo moterys klubu nevadina: klubą reikia įregistruoti, rinkti vadovą, pavadinimą, kam tų rūpesčių? Į bendruomenės centrą kiekvieną trečiadienio rytą nuo 9 iki 11 val. pagal galimybes ateina kartais trys, penkios, kartais ir visos septynios moterys.
„Visos mes draugės, daugmaž bendraamžės, susipažinome dar dirbdamos. Mūsų nedaug, bet kiekybė nėra svarbi – kur kas reikšmingesnė bendravimo kokybė, galimybė suprasti, pažinti, su malonumu ne tik imti, bet ir duoti. Mes kaip maža šeima“, – sako į susitikimą su „Šeimininke“ atskubėjusios Eugenija Purienė, Onutė Mikalauskaitė ir Bronė Vasiliauskienė.
Papildo ir palaiko viena kitą
Mėgstamiausias moterų užsiėmimas – skaityti, o perskaičius aptarti, pasidalyti mintimis ir įspūdžiais. Jei vienai į rankas pakliuvo įdomi knyga, straipsnis, iš karto siūlo perskaityti kitoms, paskui nagrinėja, išsako nuomones. Taip kalbantis neretai paaiškėja, kad kažko viena nepastebėjo, kita ne taip suprato. Nepraleidžia jos ir įdomių minčių, posakių, pastebėjimų – juos persirašo ir skaito per susitikimus.
„Žmogui savita ieškoti tiesos, kažko siekti. Jaunimas atsakymų į klausimus ieško kompiuteryje, o mes – knygose“, – šypsosi O. Mikalauskaitė ir pastebi, kad jos – mėgėjos keliauti.
Tiesa, visų galimybės skirtingos: vienos sveikata prasta, kita prižiūri anūkus, trečia turi ūkį ir t. t., bet kartais susiderina ir kartu kur nors nuvyksta. Gaila tik, kad tos išvykos retos, todėl ypač su dideliu nekantrumu jos laukia „mobiliausios“ narės E. Purienės kelionių, renginių įspūdžių su arbatos gėrimu, nuotraukomis, o kartais ir kelionės emocijas įprasminusiais rankdarbiais – Eugenija pripažinta Elektrėnų auksarankė, siuvinėjanti paveikslus.
Būdamos drauge elektrėniškės stengiasi padėti, morališkai palaikyti viena kitą sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Jos dalijasi receptais, gilinasi į sveiką gyvenseną, kurią jau senokai propaguoja jų kolegė žolininkė Bronė Vasiliauskienė.
„Nors ir nesu pavyzdinė narė ir skaitau, matyt, iš visų mažiausiai – vis daugiau kažkur lakstau, bet jau nebegaliu gyventi be trečiadieninių susitikimų. Jie padeda man būti įvykių sūkuryje, augti, mokytis. Visos esame skirtingos, gal kaip tik todėl mums ir gera, įdomu bendrauti, papildome viena kitą“, – mano B. Vasiliauskienė.
Garsėja ilgaamžiais
Kažin ar Lietuvoje yra gausesnis klubas už „Emeritus“? Šiandien jam priklauso net 320 narių, be to, kasmet birželį prisijungia dar 20–40. Sparčiai augančio klubo paslaptis paprasta: jis vienija beveik visus į pensiją išėjusius ne mažiau kaip 20 m. Kauno technologijos universitete išdirbusius žmones, nesvarbu, ar jie dėstytojai, ar administracijos darbuotojai, ar paprasti universiteto tarnautojai. Šiuo konkrečiu atveju būtasis laikas netinka, nes daug universiteto darbuotojų aktyviai pluša ir sulaukę pensijos. Beje, „Emeritus“ klubas garsėja ilgaamžiais nariais – yra saujelė žmonių, garbingai žengiančių link 100 metų.
„Daugelis mūsų niekur kitur ir nedirbo – universitetui paaukojo 40–50 turiningiausių savo gyvenimo metų, jie tarytum suaugo su šia mokykla, todėl natūralu, kad išėjus į pensiją nukirsti visų ryšių nepavyksta, be to, tai labai sunku ir skaudu. Klubo idėjos iniciatorius buvo personalo skyriaus vadovas Steponas Galkinas. Mūsų klubo pavadinimas gan paprastas: „Emeritus“ ir reiškia „išėjusieji į užtarnautą poilsį“, – pasakoja nuo klubo įsikūrimo pradžios jam vadovaujantis, prezidentu tituluojamas buvęs Statybinių medžiagų katedros vedėjas docentas Juozas Deltuva.
Pamiršta negandas
Klubo veikla įvairi, tačiau prezidentas išskiria dvi pagrindines jos kryptis: pirma – pasirūpinti, kad išėję į pensiją žmonės neatitrūktų nuo universiteto; antra – puoselėti kultūrinį bei istorinį universiteto palikimą: klubo nariai renka šios aukštosios mokyklos istorijai išliekamąją vertę turinčią archyvinę medžiagą, ją sistemina, aprašo, tvarko universiteto muziejų.
Klubo veiklą koordinuoja 20 žmonių valdyba, o kiekviename iš trylikos KTU fakultetų, administracijoje bei bibliotekoje yra šio klubo padaliniai. Visi „Emeritus“ nariai renkasi du kartus per metus: vasarą, kai pasibaigus mokslo metams išleisti į pensiją darbuotojai priimami į klubo narių gretas, ir gruodžio pabaigoje – tradicinėje kalėdinėje vakaronėje.
Veikla padaliniuose labai aktyvi. Kaip pasakoja buvusi Dizaino ir technologijų fakulteto docentė Beata Tvarijonavičienė, šiuo metu klube atsakinga už universitetinius renginius, klubo nariai kviečiami mokytis anglų kalbos, lankyti kompiuterinio raštingumo kursus, dalyvauti susitikimuose su aktoriais, literatais, medikais ir kitais įdomiais žmonėmis, vykti į koncertus, teatrą, kartu švenčiami gimtadieniai, iškilmingai pažymimi jubiliejai.
Per metus tradiciškai organizuojamos dvi kelionės: apsilankoma kokioje įdomioje ar žymioje Lietuvos vietoje, o kita – tolimesnė, už šalies ribų. Štai visai neseniai klubo nariai grįžo aplankę Ventės Ragą, o pavasarį kelioms dienoms vyko į Krokuvą.
„Pagyvenusiems žmonėms, juo labiau praleidusiems beveik visą gyvenimą greta, labai svarbu bendrauti. Susitinkame – ir užplūsta prisiminimai! Atrodo, pakilo 50 metų užuolaida ir mes vėl jauni, pilni jėgų. Pamirštame ir ligas, ir vaistus...“ – šypsosi J. Deltuva.
Miestelio patriotės
Kaip prieš aštuonerius pasielgė keturios Lekėčių (Šakių r.) moterys, gali pasielgti tik itin savo miestelį mylintys, patrioto vardo nusipelnę žmonės. Vaida Brazaitienė, Roma Baguckaitė, Rūta Krikštopaitienė ir Aušra Kriauzienė susibūrė į komandą ir savo energiją paskyrė ne rankdarbiams ar grakštumui šokių studijoje puoselėti – jų tikslas rūpintis miestelio gerove, pritraukiant kuo daugiau ES lėšų, organizuoti geranoriškas akcijas, kad smagu būtų ir Lekėčių gyventojams, ir atvykėliams.
Neformali šio miestelio bendruomenės moterų klubo veikla prasidėjo 2003 m.
„Lekėčių bendruomenės centro vardu parašėme projektą „Skaidri savivalda informacinių technologijų pagalba“. Projektą finansavo Atviros Lietuvos Fondas, skyrė 9 tūkst. Lt. Už juos sukurta Lekėčių internetinė svetainė, organizuoti kompiuterinio raštingumo kursai bendruomenės žmonėms, – apie savo veiklos pradžią pasakoja V. Brazaitienė, vėliau, įsikūrus klubui, tapusi jo pirmininke. – Sėkmingas startas paskatino tolesnei veiklai. Turėjome daug sumanymų: sutvarkyti miestelio tvenkinį, sukurti naują rekreacinę zoną, jaunimo sporto kompleksą, bet mūsų projektai negavo finansavimo, nes buvome neoficiali organizacija. Tuomet nusprendėme įregistruoti savo Lekėčių bendruomenės moterų klubą.“
Gyventi kaip šeimoje
Paskelbusios apie klubo steigimą iniciatorės sulaukė 35 moterų, dabar jų gretose liko tik 15, bet ištikimų, atsidavusių, dirbančių ir aukojančių savo laisvalaikį visuomenės labui. Jau šeštus metus tradiciškai prieš Vėlines moterys tvarko senąsias Lekėčių rajono kapinaites, ne tik rašo projektus, bet ir organizuoja įdomius susitikimus, teminius vakarus, kultūrinius ir švietėjiškus renginius, dalyvauja miestelio šventėse. 2007 m. Šakiuose vykusiame rajoniniame konkurse „Šauniausiųjų ringas“ jos laimėjo pirmąją vietą ir į Lekėčius parvežė garbingą šauniausios rajone nevyriausybinės organizacijos taurę.
„Pernai prieš Naujuosius Lekėčių bendruomenės moterų klubas organizavo visuotinę geranorišką akciją „Papuoškime Lekėčius Kalėdoms“ – kvietėme gyventojus, įmonių ir organizacijų kolektyvus savo rankomis padaryti po kalėdinį papuošimą, žaisliuką ir drauge padabinti miestelį. Norėjome išjudinti ne itin aktyvią Lekėčių bendruomenę, paskatinti iniciatyvumo ir bendruomeniškumo jausmą, meilę savo kraštui. Pasistatėme savo palapinę, kur mokėme gaminti šventiškus patiekalus, vaišinome šilta arbata, karštu vynu ir kalėdiniais saldumynais. Deja, gausaus palaikymo nesulaukėme – kaimo žmonės į tokias akcijas vis dar žiūri labai atsargiai. O mums taip norisi Lekėčiuose gyventi kaip didelėje šeimoje!“ – atviravo V. Brazaitienė ir patikino, kad klubo moterys rankų nenuleis: juk 40 metų amžius (o toks klubo narių amžiaus vidurkis) yra pats darbingiausias ir prasmingiausias.
Laimučio Brundzos, klubo „Emeritus“ ir Lekėčių bendruomenės moterų klubo nuotraukos
sima_dirvelyte.jpg - Psichologė Sima Dirvelytė
emeritus.jpg - Gausiausias Lietuvoje klubas „Emeritus” per metus tradiciškai organizuoja dvi keliones, deja, išvykti visiems kartu sudėtinga.
_MG_0557.jpg - „Nors esame labai skirtingos, jaučiamės tarsi darni šeima“, – sako elektrėniškės Bronė Vasiliauskienė, Onutė Mikalauskaitė ir Eugenija Purienė.
lekeciai.jpg - Aktyvios Lekėčių bendruomenės moterų klubo narės nepasiduoda provincijos apatijai: ir visur dalyvauja, ir pačios organizuoja kultūrinius,
švietėjiškus renginius.
