aA
Teismo medicinos eksperto darbas – neabejotinai vienas iš mažiausiai trokštamų darbų pasaulyje. Daugelis žmonių beveik nieko nežino apie šią profesiją, o jų supratimas apie ją grindžiamas stereotipais iš filmų.
Aleksejus Kupriušinas
© Asmeninio albumo nuotr.

Apie teismo medicinos eksperto darbą žinome labai nedaug, nes – pripažinkime – bijome net galvoti apie mirtį. Iš tiesų nereikėtų jos bijoti, ji – gyvenimo dalis, kad ir kaip neįprastai tai skambėtų.

„BrightSide“ pateikia 30 metų patirtį turinčio teismo medicinos eksperto pasakojimą apie savo darbą.

Aleksejus Kupriušinas vadovavo teismo medicinos ekspertams morge. Šiuo metu jis – patologas, teismo medicinos ekspertas. Jis atlieka ir privačią medicininę teismo ekspertizę. Neseniai A. Kupriušinas pradėjo rašyti tinklaraštį, kuriame savo darbą vadina dinamišku ir įdomiu. Perskaičius jo pasakojimą, sunku su tuo nesutikti.

Kodėl pasirinko tokią profesiją

Teismo medicinos ekspertu tapau dėl tiriamojo šios profesijos aspekto. Tai lyg narkotikas, be to neįdomu gyventi. Kur gi paslaptis? Niekas kitas be tavęs nežino, kas slypi po vieno ar kito žmogaus išvaizda, oda ir kaulais. Tai žinai tik tu. Dažnai tau vienam žinoma žmogaus mirties priežastis.

Kartais teismo medicinos ekspertais tampa žmonės, kurie dėl kokių nors priežasčių negalėjo tapti kitų sričių gydytojais. Pavyzdžiui, aš neįsivaizduoju savęs chirurgu. Jokiu būdu negalėčiau operuoti gyvo žmogaus. Gyvam žmogui galiu padaryti vienintelį dalyką – suleisti vaistų.

Teismo medicinos ekspertas neretai painiojamas su patologu. Iš tiesų tai skirtingos profesijos, tiesa, jas sieja nemažai bendro. Abiejų profesijų tyrimo objektas – lavonai. Bendroji skrodimo atlikimo metodika tokia pati, skiriasi tik kai kurios detalės. Tikslai irgi skirtingi – patologai yra diagnozavimo srities specialistai, o teismo medicinos ekspertai dirba su teisėsauga.

Labai sunku rasti slaugų. Įprastai žmonės padirba mėnesį, suvokia, kad negali dirbti tokio darbo ir išeina, nors atlyginimas gana didelis, mokamas laiku. Kartą visą mėnesį ieškojome slaugo. Mano žmona (ji dirbo patologe) važiuodama taksi pabendravo su vairuotoju. Gal ji įdomiai pasakojo apie morgą, kad vairuotojas nutarė įsidarbinti slaugu. Norint dirbti slaugu morge, jokio specialaus išsilavinimo nereikia, pakanka pradėti dirbti ir mokytis. Taksi vairuotojas atėjo, pabandė ir liko, jis iki šiol tebedirba.

Apie darbo pobūdį

Milijoną gyventojų turinčiame mieste teismo medicinos ekspertas per metus atlieka 300–400 skrodimų, kartais – net 500. Šis kiekis tikrai per didelis – normalus kiekis turėtų būti 100 skrodimų, bet taip nebūna. Tai siaubinga, žmonės per daug dirba, todėl nelieka laiko mokytis, tobulintis. Teismo medicinos ekspertų trūksta, o studentai medikai netrokšta dirbti morge.

Teismo medicinos ekspertas kur kas daugiau laiko praleidžia savo kabinete nei patalpoje su kūnais. Lavono apžiūra – ne vienintelis būdas gauti informacijos. Savo darbo praktikoje esu turėjęs atvejų, kai analizė truko kelias valandas, o buvo ir tokių atvejų, kai apžiūra su išvadomis truko net kelias dienas.

Morgas
Morgas
© Shutterstock

Gera uoslė – teismo medicinos eksperto privalumas, kai reikia nustatyti, ar žmogus nebuvo nunuodytas. Tyrimo laikotarpiu susiduriama su daugybe įvairiausių kvapų. Jei auka nunuodyta amoniaku, tvyros karbolio rūgšties kvapas, dichloretanas turi supuvusių džiovintų grybų kvapą, ciano vandenilis arnitrobenzenas turi karčiųjų migdolų kvapo, amilo alkoholis – fuzelio (aukštesniųjų alifatinių alkoholių, karboksirūgščių, aldehidų, ketonų mišinio) kvapo, butilo alkoholis yra vaisių aromato, o metrifonatas atsiduoda česnakais.

Prieš daug metų pirmajame mano morge dirbo slaugė Anna Nosova. Man pradėjus dirbti ji jau buvo garbaus amžiaus moteris. A. Nosova visada ryšėdavo skarelę, turėjo kumpą nosį, dideles rankas. Mes, teismo medicinos ekspertai, dažnai jos prašydavome pauostyti lavonus. Ji prikišdavo savo didelę nosį prie kūno ir kimiu balsu ištardavo – „acetonas“ arba kokia nors kita medžiaga.

Labai dažnai aiškiaregėmis save laikančios moterys ateina į morgą ir prašo atiduoti vandenį, kuriuo buvo plauti lavonai. Ko tik nedaro su tuo vandeniu – gamina meilės gėrimus ir pan. Slaugai įpila joms paprasto vandens iš krano ir tiek. Tas moteris domina ir virvės, mirusiųjų apatiniai drabužiai, asmeniniai daiktai.

Kartais mūsų darbe tyko didžiuliai pavojai – niekada nežinai, su kuo susidursi, atlikdamas tyrimą. Pasitaiko atvejų (ir gana nemažai), kai teismo medicinos ekspertai, slaugai ir kiti personalo nariai užsikrečia tuberkulioze, kartais – maru, cholera ar juodlige.

Mirtys, kurių buvo galima išvengti

Manau, dar vidurinėje mokykloje vaikus turėtų mokyti žmogaus sveikatos pagrindų. 15–20 m. amžiaus žmonės turėtų suprasti, ar yra sveiki, ar sunegalavo. Jei pajutote iki šiol nepatirtus simptomus, jei niekaip nepraeina skausmas, reikia eiti pas gydytoją. Nelaukite, kol praeis savaime. Daugelis nori atrodyti stiprūs, bet kokia prasmė, jei nuo to galite numirti?

Labai dažnai atsėlina vadinamasis tylusis žudikas – aukštas kraujospūdis. Koks jaunuolis matuojasi kraujospūdį? O aš pasakyčiau – nesimatuoja tik kvailiai. Jei suskausta galvą, geriame arba negeriame nuskausminamųjų. Tai gali tęsis kelerius metus. Per šį laikotarpį sumažėja kraujagyslių elastingumas, tas pats nutinka ir su smegenimis. Kai tokiam žmogui vėl pakyla kraujospūdis, jis patiria insultą ir miršta.

Kartą tyriau jaunos studentės kūną. Ji mirė stovėdama ir žiūrėdama pro langą. Prieš dvi savaites buvo paprasčiausiai peršalusi. Peršalimą ji išsigydė, tik dar jautė dusulį ir dilgčiojimą krūtinėje. Šie simptomai nekėlė jai nerimo, todėl pas gydytoją nėjo. O reikėjo nueiti. Jai buvo miokarditas (virusinė infekcija, sukelianti širdies raumens uždegimą ir ją pažeidžianti), kuris yra eilinio peršalimo komplikacija.

Dirbant su pavojinga įranga, pvz., su elektros prietaisais, reikia laikytis saugumo instrukcijų. Žmonės dažnai visiškai neatsakingai žiūri į taisykles.

Teismo medicinos ekspertas: per savo praktiką mačiau tik du atvejus, kai „mirusieji" atsigavo morge
© DELFI / Domantas Pipas

Jei namuose kilo gaisras, nebeieškokite pinigų, papuošalų ar asmens dokumento, šie dalykai pakeičiami – gelbėkite kitus ir gelbėkitės patys. Apdegama akimirksniu, be to, degant labai greitai susidaro anglies monoksidas. Kartais pakanka kelis kartus įkvėpti anglies monoksido, ir žmogus netenka sąmonės, miršta ir sudega gaisre.

Vandens telkiniai ir alkoholis – pavojingas derinys. Yra nuskendę daug nuo alkoholio apsvaigusių žmonių. Prie to prisideda ir žaibiškai ištinkanti hipotermija – odos kraujagyslės greitai susitraukia, širdžiai reikia išpumpuoti daug kraujo kraujagyslėmis, bet ji nebepajėgia to padaryti. Žmogus netenka sąmonės. Ant žemės toks žmogus greičiausiai po kažkiek laiko atgautų sąmonę, o vandenyje plaučiai prisipildo to paties vandens, ir žmogus miršta.

Kelis kartus teko apžiūrėti vairuotojų kūnus – jie žuvo, atsitrenkę į kokią nors kliūtį, nors važiavo gana nedideliu greičiu – 40 km per valandą. Jų mirtis buvo staigi, sukelta miokardo infarkto. Susidūrimo metu širdies raumuo buvo atsipalaidavęs ir prisipildęs kraujo, ši fazė vadinama diastole. Dėl smūgio kraujo pripildyta širdis trūko. Jei žmogus būtų prisisegęs saugos diržą, smūgis nebūtų buvęs toks stiprus, lūžtų keli šonkauliai, tačiau tai nesibaigtų mirtimi.

Jei mėgstate važinėti dideliu greičiu, žinokite – jausmas, kad esate apsaugoti metalinio automobilio karkaso, tėra iliuzija. Per susidūrimą metalinės automobilio dalys deformuojasi tarsi kartoninis pieno pakelis, ant jo užmynus. Kai lekiate beprotišku greičiu, įsivaizduokite, kad automobilio karkasas pagamintas iš popieriaus – tai būtų tinkamiausia iliustracija.

Mušdamiesi žmonės dažnai trenkia vienas kitam į galvą, galbūt to net nenorėdami. Įprastai viskas baigiasi mėlynėmis veide, be sunkesnių padarinių. Bet aš dirbu morge ir susiduriu tik su mirtinais atvejais. Niekas, trenkdamas kitam į galvą, nemano, kad gali sukelti insultą, smegenų patinimą, dažniausia šito ir nelinkėtų. Jei žmonės stabtelėtų, pagalvotų ir susilaikytų netrenkę, tai išgelbėtų ne vieną gyvybę.

Viename Antono Čechovo apsakyme rašoma apie vyrą, kuris vos nenuskendo, buvo gydomas, tačiau vis tiek mirė. Kodėl taip nutiko? Tuo metu žmonės mažai žinojo apie mediciną, nebuvo televizijos laidų, brošiūrų apie pirmąją pagalbą. Dabar turime gausybę šaltinių, internetą, „YouTube“ tinklalapį ir kt. O kiek iš mūsų moka teisingai atlikti dirbtinį kvėpavimą? Turime padėti žmonėms likti gyviems, o ne mirti.

Teismo medicinos ekspertas: per savo praktiką mačiau tik du atvejus, kai „mirusieji" atsigavo morge
© DELFI / Domantas Pipas

Teismo medicinos eksperto gyvenimas

Pradėjęs dirbti teismo medicinos ekspertu, turėjau bjaurų įprotį – įsivaizduoti žmonių vidaus organus. Įsėdęs į autobusą ir pamatęs dailią moterį, svarstydavau, kaip atrodo jos vidaus organai. Po kiek laiko pavyko atsikratyti šio įpročio.

Mes ir su žmona susipažinome morge. Tą dieną greitkelyje įvyko didžiulė avarija, turėjau daug darbo. Ji buvo gydytoja, aš turėjau dalyvauti jos paciento skrodime. Taip ir susipažinome. Pirmas savo Kalėdas praleidome irgi morge, nes aš dirbau naktinėje pamainoje. Vėliau mano žmona tapo patologe. Savaime suprantama, namuose dažnai kalbame apie savo mėgstamus darbus.

Vieną dieną, gulėdamas ir žiūrėdamas į debesuotą dangų, supratau, ką man primena debesys. Perpjovus širdį išilgai, į priekinę ir galinę dalis, susidaro miokardo infarkto pėdsakas. Tik realybėje vietoje žydro dangaus širdies kraštuose matyti rausvai rudi raumenys. Tai vadinama kardioskleroze.

Stereotipai

  • Pasakojama daug istorijų apie morge sąmonę atgavusius žmones. Aš per savo praktiką mačiau tik du tokius atvejus. Abu kartus tai buvo alkoholio sukelta koma. Sąmonės netekusius žmones įdėjo į šaldytuvą, kuriame jie ir atsigavo. Išsiblaivę jie savomis kojomis išėjo iš morgo.
  • Netiesa, kad esame šalti cinikai, nesame ciniškesni už kitus gydytojus.
  • Mirties nuo senatvės nėra, seni žmonės miršta nuo ligų.
  • Teko girdėti nuomonę, kad teismo medicinos ekspertų darbas mažiau atsakingas ir intensyvus nei chirurgų, nes jokia padaryta klaida žmogui nebepakenks. Teisybė – ant stalo gulinčiam žmogui nepakenksi, bet gali pakenkti kam nors kitam. Nekaltas žmogus gali patekti į kalėjimą, o kaltasis išsisukti nuo bausmės. Nuo mano darbo dažnai priklauso daugelio žmonių tolimesnis gyvenimas.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(335 žmonės įvertino)
4.6776

Top naujienos

Jaunos profsąjungos atstovas: mitas, kad darbuotojų išnaudojimas dingo (69)

Darbuotojų išnaudojimas niekur nedingo ir nedings, sako Gegužės 1-osios profesinės sąjungos...

Pirštu bedė į silpnąją Lietuvos vietą: vis dar gerokai atsiliekame nuo Europos lyderių

Europos tvaraus verslo federacija paskelbė 2019 metų Europos žiedinės ekonomikos apžvalgą ir...

Milijonai kasmet miršta dėl netinkamos mitybos: mokslininkai pirštu duria į vieną produktų grupę (1)

Neseniai atlikto mokslinio tyrimo išvados leidžia teigti, kad nepakankamas vaisių ir daržovių...

Mokslų daktarė įvertino pomidorus: juos valgant būtina laikytis vienos svarbios taisyklės (142)

Pomidorai karaliauja lietuvių šiltnamiuose. Tačiau, ar žinojote, kad pomidorų gimtinė yra Andai...

Karolina Meschino persidažė ir nusikirpo plaukus: gatvėje nebeatpažįsta nei gerbėjai, nei draugai (69)

Socialinių tinklų žvaigždė Karolina Meschino jau seniai iš aplinkinių išsiskiria ryškiu...

Kleiza užstoja „be keturių mėnesių NBA čempioną“ Joną: ne Gasolis lėmė Toronto triumfą laida „Iš viršaus“ (47)

Jonas Valančiūnas savo karjerą Toronto „Raptors“ gretose baigė pergale Ouklande prieš...

Orai: paskutinė proga pasidžiaugti šiluma – ateina permainos (17)

Antradienį Lietuvą pasiekė anticiklonas, atslinkęs iš pietvakarių. Po gaivesnio laikotarpio jis...

Kardiologas turi patarimų kovojantiems su aukštu kraujospūdžiu: kai kuriuos produktus turite pamiršti (87)

Jeigu iš savo maisto raciono išbrauktume kelis produktus, o savo kasdienį gyvenimą praturtintume...

Tyrimas rodo, kad mankšta ryte ir vakare kūną veikia visiškai skirtingai (6)

Fizinis aktyvumas gerina fizinę ir protinę sveikatą, tačiau sportą svarbu suderinti ir su savo...