SSRS žlugimas: centras paleido Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, bet iš karto po to ėmė ryškėti Rusijos imperinės užmačios

1991 metais gruodžio 25 dieną nuo Maskvos Kremliaus pastato buvo nuleista SSRS valstybinė vėliava. Ši ceremonija užbaigė to mėnesio įvykius – pradedant Ukrainos nepriklausomybės referendumu gruodžio 1-ąją, baigiant gruodžio 21 d. Alma-Atos deklaracija. Žinia, iš visų SSRS respublikų Lietuva pirmoji paskelbė savo Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Tačiau Gorbačiovas, Kremliuje už uždarų durų, apie lietuvius pasakė tai, kuo buvo šimtu procentų įsitikinęs.

Tikėjosi, kad kils žmonių nepasitenkinimas ir bruzdėjimai

Per beveik pusšimtį sovietinio gyvenimo metų lietuviai taip ir neprisirišo prie SSRS gyvenimo būdo ir neįsisavino komunistinių idealų. Ir kai tik didelė šalis praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje susidūrė su politinėmis ir ekonominėmis krizėmis, Lietuva vėl nusprendė paskelbti savo Nepriklausomybę. Tačiau Kremliuje šis mažos respublikos troškimas nebuvo vertinamas rimtai, rašo liveinternet.ru.

Anot portalo, pačioje Lietuvoje tuo metu pradėjo organizuotis liaudies judėjimas, siekiantis atskirti šalį nuo SSRS.

„Tai yra atviras žmonių apgaudinėjimas, kuriems įskiepytos iliuzinės idėjos apie savo gerovę pasitraukus iš SSRS, atmetus socializmą“, – taip įvykius Lietuvoje komentavo tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.

Baltarusijos vyriausybės vadovas 1990–1994 metais Viačeslavas Kebičas su M. Gorbačiovu susitiko Kremliuje, už uždarų durų 1990 metų gruodį, likus trims savaitėms iki Vilniaus įvykių. Susitikime buvo aptartas ir Lietuvos klausimas.