„Jis atneša šakelių, lapų, dantų krapštukų, plastikinių indelių. Visko po truputį, – pasakojo Renzo Iozeelli našlė, gyvenanti Montanjanos kalnų miestelyje netoli Venecijos. - Prie kapo kartais einame kartu. Kartais kačiukas eina vienas. Apie jį žino jau visas miestas“.
Trejų metų pilkai baltas katinėlis pernai palydėjo savo šeimininką į paskutinę kelionę ir nuo tada jis kasdien ateina aplankyti šio kapo. Paprastai tokios istorijos būna apie šunis. Moteris pasakojo, kad vyras katiną parsinešė iš kačių prieglaudos, kai šiam tebuvo trys mėnesiai. Nuo tada juos siejo stipri draugystė.
„Gaila, kad Toldo žmonės dažnai bando nuvyti šalin nuo kapo, – apgailestavo našlė. -Šis katinas be galo mylėjo mano vyrą. Dabar likau tik su dukra ir žentu, bet jis labai prisirišęs ir prie mūsų“.
Ada pasakojo, kad atšalus orams, kelionė kiekvieną dieną į kapines ir iš jų šiek tiek nuvargina Toldo.
„Šiomis dienomis jis daug neišeina. Dabar yra pasigavęs bronchitą, todėl daugiausia miega šalia manęs“, – kalbėjo katino šeimininkė.
