Buvo sunkus laikotarpis, kadangi Anapilin iškeliavo vienas brangiausių ir mylimiausių žmonių – močiutė. Baisiai liūdna buvo, trūko jos buvimo šalia, pasikalbėjimų. Todėl kartais atrodo, kad ji atsiuntė man Karolį - sielai artimą žmogų, nes mūsų pažintis įvyko nepraėjus nė trims mėnesiams po jos netekties.
Ta neįtikėtina pažintis įvyko kovo 8 d. Tarptautinės moters dienos vakarą. Buvau užsiėmus visokiais reikalais, kai išgirdau telefono skambutį. Rodė nežinomą numerį. Nemėgstu atsiliepti į nepažįstamų numerių skambučius, bet tada atsiliepiau. Skambino vaikinas, paklausė, kur aš esu. O tai kur aš galiu dar būti, jei ne namie. Taip jam ir atsakiau. O jis, kaip vėliau išsiaiškinom, taip pat buvo namie ir skambino savo mamai.
Karolį mano atsakymas nustebino: „Kaip namie, jei aš tavęs nematau“. Žinoma, aš nepasimečiau ir pasakiau: „Aš namie. O jūs kuo ieškote?“. Pasakė, kad ieško Ritos – toks jo mamos vardas. Tada pasimečiau ir aš. Mano mamos vardas taip pat Rita, na, bet jos numeris ne šitas, į kurį jis skambino.
Galiausiai supratau, kad ne ten vaikis pataikė ir atsisveikinom. Po pokalbio gavau sms, kuriuo jis pasveikino mane su Moters diena. Padėkojau, bet vis tiek dar parašiau, kad reikėtų sveikinti savą panelę. Gavau atsakymą, kad jis vienišas. Taip prasidėjo mūsų pažintis – susirašinėjom kiekvieną dieną sms, apsikeitėm skype ir facebook‘o kontaktais, kalbėjom telefonu.
Ir megzdami mūsų santykius, išsiaiškinom, kad jo mamos ir mano telefono numerių skaičiai visiškai vienodi. Tik dviejų skaičių kombinacijos skiriasi. Rinkdamas mamos numerį, Karolis surinko maniškį ir paskambino.
Buvome iš skirtingų miestų – aš iš Kauno, jis iš Vilniaus. Tad pirmojo susitikimo reikėjo laukti apie penkis mėnesius. Suplanavome kelionę prie Zalvės ežero Zarasų raj. kaip tik tuo momentu, kai jis buvo savo kaime, esančiame maždaug 30 km nuo to ežero.
Atvažiavo jis iki manęs, susitikom. Ir kritom vienas kitam į akį. Pradėjome draugauti, likimas bandė kaišioti pagalius į ratus – pašaliniai žmonės bandė mus išskirti, bet lemties neįmanoma pakeisti. Po visų išbandymų dabar tikrai galiu pasakyti – kad tokiu būdu suradome vienas kitą ir planuojame praleisti visą likusį gyvenimą kartu.
Ir tikiu, kad Karolis – močiutės gimtadienio dovana man. Sužinojęs Karolis, kad mano gimtadienis dieną anksčiau nei Tarptautinė moters diena, pasakė: „Gaila, kad diena anksčiau nesumaišiau numerių.“ Mūsų neįtikėtina pažintis.... Užtruko.... ILGAM.
Vaida
*****************
Ši istorija yra konkurso „Mūsų neįtikėtina pažintis... netikėtai užtruko“ dalis. Kviečiame dalyvauti ir jus! Turite progą laimėti „Alma littera“ išleistą tarptautinį bestselerį „Mano vyro paslaptis“.
