Prieštaringasis fizikas
J.R.Oppenheimerio asmuo ir gyvenimas – permainingas ir paradoksiškas. Gan enigmatiškas. Daugelis amerikiečių fiziko veiksmų motyvų lieka mįslingi: viena vertus, J.R.Oppenheimeris taria, kad nori sukurti geresnį pasaulį, tačiau bando nunuodyti savo dėstytoją ir apleidžia šeimą. Pagrindinis filmo herojus – atkakli, jautri ir geniali asmenybė. Kartu ir intravertiška, ir ekstravertiška. Ir kukli, ir arogantiška.
„Oppenheimerio“ veiksmas tirpsta istoriniame kontekste – Antrasis pasaulinis karas. 1942 m. J.R.Oppenheimeris ima vadovauti Manheteno projektui (1942–1945). Amerikiečiai siekia pirmieji išrasti atominį ginklą ir aplenkti sovietus bei nacius. JAV priešai Ch.Nolano filme lieka nebyliu, bet aktyviu priešu, keliančiu menamą siaubą.
J.R.Oppenheimeris sėkmingai vadovavo branduolinio ginklo kūrimo procesui. Dėl šios priežasties amerikiečių fizikas iki šiol vadinamas atominės bombos tėvu. Visgi po Antrojo pasaulinio karo jo pozicija branduolinių ginklų atžvilgiu kardinaliai pasikeitė. 1945 m. amerikiečiai panaudojo atominį ginklą prieš Japoniją, o po šios tragedijos J.R.Oppenheimerį ėmė kankinti sąžinės graužatis dėl tūkstančių japonų žūčių. Režisierius Ch.Nolanas atskleidė sąžinės kamuojamo išradėjo dramą.
Po karo J.R.Oppenheimeris ėmė kritikuoti atominio ginklo politiką, ginklo naudojimą ir gamybą. Dėl šios priežasties 1954 m. JAV Vyriausybė ėmė nagrinėti mokslininko politinį gyvenimą, aktyviai įtarinėti jį artimais ryšiais su komunistais. Filme J.R.Oppenheimeris atrodo kiek pasimetęs ir sutrikęs dėl vykstančio jo asmens taršymo. Fizikas ne kartą sulaukia atviro klausimo iš žmonos: „Kodėl tu nekovoji?“
Galiausiai J.R.Oppenheimeris neteko galimybės dirbti su įslaptinta informacija, o filmo pabaigoje Albertas Einšteinas apibendrino J.R.Oppenheimeriui (ir žiūrovams) jo gyvenimą: genialių mokslininkų laukia panašus likimas: šlovė ir pripažinimas, o vėliau – žlugimas.
Ekranizuota biografija
2005 metais K.Birdas ir Martinas J.Sherwinas parašė atominio ginklo tėvo biografiją, pavadinimu „Amerikos Prometėjas: J.Roberto Oppenheimerio Triumfas ir Tragedija“ (angl. American Prometheus: The Triumph and Tragedy of J.Robert Oppenheimer). Biografija tapo režisieriaus Ch.Nolano įkvėpimo šaltiniu.
„Tai – nuostabus filmas. Gan pribloškiantis, sudėtingas, spartaus tempo. Ir mano nuostabai, visas scenarijus yra paremtas knyga. Šiek tiek keista: knyga pasirodė prieš aštuoniolika metų. Ir staiga sulaukė tiek daug dėmesio“, – teigė biografas K.Birdas, pridurdamas, kad abu autoriai kurį laiką nesėkmingai siekė, jog istorinis pasakojimas būtų ekranizuotas.
Oppenheimerio aktualumas
K.Birdas svarsto, kad „Oppenheimeris“ – ne tik nuostabus meno kūrinys, tačiau ir aktualus pasakojimas šiandienos žmogui. Pasak biografo, J.R.Oppenheimerio asmuo primena, kad gyvename epochoje, naujame pasaulyje, kuriame atominės bombos panaudojimas yra realus. Šiuolaikinį žmogų gąsdina ar neramina ne tik klimato kaita ir dirbtinis intelektas, tačiau ir visuotinio susinaikinimo galimybė.
1962-ųjų spalio 14-28 dienomis įvyko Karibų krizė, kurios metu egzistavo reali branduolinio karo grėsmė. J.R.Oppenheimeriui tuo metu buvo 58-eri. K.Birdas pažymi, kad J.R.Oppenheimeris pagrįstai prognozavo, jog net ir neturtingos valstybės sugebės pasigaminti atominę bombą. Fizikas suprato, kad nebegali kontroliuoti savo paties išradimo gyvenimo ir lemties.
Taip pat amerikiečių fiziko gyvenimas, kaip pažymi jo biografas, mums primena apie neapibrėžtą ir abejotiną mokslininko-intelektualo vietą viešojoje erdvėje. K.Birdas svarsto, kad ir COVID-19 pandemijos metu nemaža dalis mokslininkų-intelektualų buvo vertinami įtariai, o jų pozicijos nesulaukė deramos pagarbos bei dėmesio.
Filmas sulaukė pripažinimo
„Oppenheimeris“ tapo ketvirtu pelningiausiu 2023-ųjų metų filmu. „Rottentomatoes“ auditorija filmą įvertino 91 balu iš 100. Visgi daliai žiūrovų ir kritikų atrodo, kad „Oppenheimeris“ galėjo būti kiek trumpesnis.
Kino kritikė Marie Asner teigė, kad pirmieji du filmo trečdaliai buvo per ilgi ir nesuprantami. O kino kritikė Ieva Šukytė svarsto, kad dalies antraplanių veikėjų buvo galima atsisakyti. Pasak jos, „Oppenheimeris“ netelpa į biografinio filmo žanro rėmus.
„Nors siužeto centre – pats Oppenheimeris, filmas yra labiau to laikotarpio analizė. Čia persipina trilerio, istorinio, politinės dramos elementai. Panašu, kad ir pačiam Nolanui buvo svarbu parodyti, kokiuose politiniuose gniaužtuose atsidūrė fizikas, ypač pasibaigus karui“, – LRT straipsnyje teigė ji.
Neišvengta kontraversijų
„Oppenheimeris“ sukėlė prieštaringus vertinimus dėl (galimai) lengvabūdiško istorinės tragedijos vaizdavimo. Pavyzdžiui, japonų žurnalistė Keiko Tsuyama pabrėžė, kad dalį japonų trikdo, jog atominio ginklo gamybos procesas tampa smagiu populiariosios kultūros simboliu. Žurnalistė priminė, kad dėl šio ginklo panaudojimo 1945 m. žuvo daugiau kaip 200 tūkst. žmonių.
„Dabar aš tampu Mirtimi, pasaulio naikintoju“, – kelissyk tarė pagrindinis filmo herojus. Ir neatsitikintai. J.R.Oppenheimeris domėjosi Bhagavad Gita – hinduizmo šventraščiu. Filmą kritikavo ir hinduistai. Daliai jų užkliuvo scena, kurioje pagrindinis herojus lytinio akto su moterimi metu garsiai skaito eilutę iš šventraščio.
Indijos Vyriausybės narys Uday Mahurkaras asmeniškai ir viešai kreipėsi į režisierių, pabrėždamas, kad scena skaudina tikinčiuosius. U.Mahurkaras oficialiai paprašė, o gal net nurodė Ch.Nolanui iškirpti sceną. „Jeigu ignoruosite šį prašymą, tai bus pasmerkta kaip tyčinis išpuolis prieš Indijos civilizaciją. Nekantriai lauksime reikalingų veiksmų“, – pranešimą tviteryje užbaigė U.Mahurkaras.
Indijos politiko Pavan Varma teigimu, U.Mahurkaro kritika visiškai nepagrįsta.
JAV hinduistams atstovaujančios organizacijos „Hindu American Foundation“ vadovę Ramya Ramakrishnan scena tiesiog nuvylė. Vadovė teigia, jog hinduizmas medijose vaizduojamas netiksliai. „Oppenheimeris“ nėra išimtis. Pasak jos, eilutės iš Bhagavad Gitos buvo ištrauktos iš konteksto.
