Sakoma, kad meilė aplanko netikėtai. Ši istorija būtent taip ir prasidėjo, trenkė kaip žaibas, įsiplieskė kaip karščiausia liepsna, ir labai gerai, nes tai buvo žiema, o tai mus sušildė kaip reikiant ir šildo, netgi, sakyčiau, kaitina iki šiol.
Taigi, prieššventinis šurmulys, visi kaip išdegę akis laksto, ieško dovanų... Aš tuo metu irgi nesiilsėjau, dirbau prekybos centre. Tą dieną buvo begalė žmonių, visi vienas per kitą visko klausinėja, ieško, blaškosi... vos spėjau suktis, bet vienu momentu pakėlusi akis, kad ir kaip banaliai nuskambėtų, pamačiau jį ir tą akimirką kažkas įvyko.
Pamenu, pamaniau, vaje, tai mano svajonių vyras. Na, užėjo, išsirinko ko norėjo, persimetėm dar keletą žodelių ir išėjo. Bet manyje kažkas liko tokio, kas nedavė ramybės kurį laiką. Grįžusi namo jaučiausi velniškai laiminga, svajojau apie jį, visom draugėm parašiau, koks gražus vaikinas buvo užėjęs, bet ne grožyje buvo esmė, o užburiančiame jausme, dėl kurio sukau galvą, kaip jį vėl pamačius.
Laukiau kol dar užeis, slinko savaitės, bet neužėjo, tačiau jausmas liko, negalėjau jo pamiršt, nusprendžiau paieškoti. Kadangi dirbu salone, visų klientų duomenys yra saugomi, na, užmečiau akį į vardą, ieškojau socialiniuose tinkluose, bet neradau, šiaip google buvo, bet kas iš to..
Žvelgiau į jo nuotrauką ir nepasidaviau, manyje kažkas degė noru jį surasti. Dar kartą užmečiau akį į jo duomenis, telefono numeris, tai buvo paskutinė išeitis, na... pasinaudoti informacija, nes jaučiau, kad toks nepaprastas jausmas aplanko tikrai retai, o gal išvis niekada.
Žodžiu, paėmiau ir parašiau jam tiesiog kad negaliu jo pamiršti, gal ir kvailai skamba, gal ir naiviai, tiesiog norėjau pagaliau tą padaryt, nes nebetvėriau to jausmo, turėjau ir nemažai minčių, kad gal apsieisiu, gal jis turi merginą, gal jam visai aš neįdomi, bet po galais, nepabandžius juk nesužinosiu!
Gavau atsakymą, jam įdomu. Vuhuuu!!! Va tada tai džiūgavo manoji širdis, pagaliau iš svajonių tai virto realiu bendravimu. Susirašėme, jis mane prisiminė, pasakė, kad irgi atkreipė dėmesį į mane, bet gi neflirtuosi taip tiesiog salone, na, taip, sakau...
Susitarėme susitikti, laukiau, nerimamavau, bet jaučiau, kad laukia kažkas ypatingo. Taip ir buvo, pirmas pasimatymas, ir jis truko beveik iki paryčių, kol užsidarė visos kavinės ir barai...
Mes pajutome vienas kitą. Mes įsimylėjome ir nebenorėjome vienas kito paleisti, tačiau jau švito ir susitarėme dar susitikti išsimiegoję. Taip sekė susitikimas po susitikimo, ir dabar esame kartu, planuojame gyventi kartu, planuojame daug visko kartu. Iš tikrųjų nebeįsivaizduoju gyvenimo be jo. Ir manau, kad tai jis. Mano gyvenimo meilė:)
Vaiva