Pats jausmas yra mįslingas ir gyvybingas, pilnas vidinio džiaugsmo ir maišaties, skatinantis pamąstyti. Tuo metu aš bandau suvokti žmogaus ir žemės ryšį. Tokia svajinga nuotaika mane aplanko, kai lietus barbena į autobuso langą, o aš žiūriu į aprasotą langą, nuo jo riedančius vandens lašus.
Tokia giliai svajinga esu tada, kai stebiu gyvūnus: voveraitės parke kovoja dėl riešuto, beždžionės rūpinasi viena kita ir gyvena tokį labai artimą gyvenimą žmogui, paukščiai - jie tokie šeimyniški, pulkais skrenda danguje ir stengiasi neatsilikti.
Kartais netgi saulė, vėjas, nupjautos žolės kvapas ar jūros bangos mane tarsi užlinguoja ir aš nukeliauju kažkur toli, kur suvokdami gyvenimo esmę, žmonės, tokie laimingi ir tolerantiški vienas kitam...
Tuo metu kai, jaučiu svajonę savyje, aš prisikraunu tik gerų emocijų, tik gerų dalykų ir visa tai noriu dovanoti pasauliui. Nuoširdi šypsena ir juokas yra mano svajonė. Svajoju nepamiršti pamatyti gamtos grožį ir didžiąją gyvenimo žemėje vertę. Svajoju visada jaustis laiminga.
Simona
****
Šis rašinys - DELFI Gyvenimo konkurso „Mano žalia svajonė“ dalis. Dalyvauk konkurse ir TU! Laimėk „Eglės“ sanatorijos įsteigtą prizą!
