Turiu troškimą, apie kurį nedrįstu prabilti. Troškimą, kuriuo liepsnoju, degu. Nors iš šalies atrodo, kad gyvenu tobulą gyvenimą, tačiau taip nėra...
Neturiu paties svarbiausio gyvenime. Kalbu apie meilę, apie meilę, dėl kurios pamiršti visa, kas supa aplinkui...
Štai ir dabar guliu prie jūros, o ta svajonė taip kaitina mane... Noriu sutikti savo Meilę. Visi poromis, šeimomis, kas su vaikais, anūkais. Jų veidus puošia šypsenos.
Štai meiliai susikabinusi pražingsniuoja daili pora. Štai dar viena. Du jaunuoliai kartu šokteli į jūrą. O aš tūnau čia lyg sraigė susisukusi į savo kiautą ir tokia nelaiminga...
Turiu viską, ką galima turėti: puikiai besiklostančią karjerą, nuosavą butą, naują automobilį, spinta plyšta nuo madingiausių drabužių...
Tačiau... Man trūksta vieno gyvenimo prieskonio – man reikia meilės...
Tikros Meilės... Juk dauguma jūsų ją turite, tik nesidžiaugiate, nevertinate... Branginkit vieni kitus! Supraskit, kokį lobį turite šalia!
Tikiu, kad ir aš surasiu tikrąją Meilę. Meilę, kuri nušviestų mano tamsų pasaulį. Meilę, kuri juoktųsi kartu. Štai ir dabar žvelgiu į tolimą horizontą – gal atžingsniuoja tas, kuris turi raktą į mano vienišą širdį.
Meile, kur tu?
****************
Šis rašinys yra konkurso „Mano svajonės, kurias noriu įgyvendinti šią vasarą“ dalis. Kviečiame dalyvauti ir Tave!
