16 meilės aprašų...
Jelia
2009-07-16
skirta Raimundas
mažiau, mažiau, mažiau, kaip gi aš tave myliu... taip, kad kartais galva svaigsta nuo minties, kaip gi mums pasisekė...
pagaliau... lygiai prieš metus aš galutinai buvau pavergta tavo atitikimu tam, kurio vaizdą buvau sukūrusi savyje dar prieš oficialias skyrybas su netinkamu vyru... Viskas, kaip nuo to lapuko: malonus, simpatiškas, geras, sąžiningas, ne tinginys, protingas, seksualus (man), išsilavinęs, atsakingas, turintis gerą jumoro jausmą, griežtas sau , pareigingas, žingeidus, mylintis ir besirūpinantis vaikais, mokantis atsiprašyti ir mokantis atleisti, turintis gerą iškalbą ir sugebantis išklausyti sakantįjį ... ir be galo be krašto mylintis mane, nebijant nei to pasakyt nei to parodyt...
Prieš metus buvo tik preliudija... juk per 2 savaites mes tada viso gyvenimo nuotykius, katastrofas, laimes išgyvenom... juk būtent tada užgimė tai, ko abu norėjom, bet stengėmės nuo to apsisaugoti... per dvi savaites užgimė mūsų meilės sėkla... gležna, maža, neapsaugota, bet besiruošianti augti... Pusmetį prieš tai buvo tik atsargus apsižiūrinėjimas, ragavimas, palietimas to, kas per dvi savaites sukūrė mažą mūsų vidinį stebuklą- tai, ko niekad neturėjom - BESĄLYGIŠKA meilė, kuri moka priimti, atleisti ir tikėti...
Mažiau... aš tokia laiminga, ir tu tai kasdien matai... Mylimasis mano vienintelis žmogau, aš esu laiminga, kad myli mane, kad myliu tave, kad nesijaučiu už tave nei stipresnė, nei protingesnė, nei dar kaip pranašesnė už tave, kad tu esi VYRAS, kurio aš laukiau gal visą savo gyvenimą...
Mūsų istorija prasidėjo prieš metus... (nors nuo pat pradžių toks jausmas, kad mes esam daugybę gyvenimų kartu, kad sujungti amžina nematoma likimo sija). Daug kas įvyko, bet vieno dalyko mes nepamiršom - saugot tą sėklą, kurią laikau laimingu stebuklu ir abiejų sėkme... Myliu tave....
****************
2 santuokos oficialių dokumentinių skyrybų dieną aš jaučiausi, lyg nuo pečių ar nuo sprando numetusi sunkiausią apačion mane traukiantį akmenį… Aš buvau “beveik” laiminga… Trūko tik to, kas sugebėtų padėti man pamatyti, kokia gi aš laiminga.
Tada aš nuvežiau savo 4-ių metų sūnų pas senelius, kur juo visada džiaugėsi, atjungiau visus telefonus, durų skambučius, skypus ir mailus, užtamsinau visą butą ir likau viena miegamajame ant grindų su buteliu vodkos … savęs ir savo apgailėtino gyvenimo apverkimas, kai ašaros rieda skruostais ant grindų į balutę, virstančią bala… raudojimas be garso be judesio, tik susitaršę plaukai, ištinęs veidas, susivėlusi ir sudraskyta žmogaus prigimtinė teisė ir poreikis - mylėti… ir palengvėjimas, kai apmąstant gyvenimo ruožus, kaip senovinio filmo peržiūrėjimas, suvoki, kad tiesiog ne į tą traukinį įsėdai, kad ne tie pakeleiviai pasitaikė ir tiek…
Klausimas “kodėl” užleido vietą atsakymui “tam, kad” … Tada aš sugalvojau, kad visą laiką formulavau ne tą, ko norėjau, o atvirkščiai, visos svajonės prasidėdavo nuo NEnorų to ar ano.
Tada pasiėmiau baltą lapą, rašiklį ir surašiau sąrašą iš 16 punktų (ar aprašų) , kurie yra būdingi žmogui, kurį aš tikrai mylėsiu ir būsiu "visai" laiminga, kaip tą įsivaizdavau nuo to laiko, kai mergaitė pradeda suvokti, kad jos gyvenime turi egzistuoti toks reiškinys kaip vyras, šeima ir šeimyninė laimė…
Tai ir buvo mano placebo… Aš patikėjau tuo, ką surašiau, kad toks žmogus yra, kad pagaliau aš laisva nuo viso, kas netinkama ir trukdo jį sutikti, kad jam dabar yra vietos mano apsišvarinusiam pasaulėlyje…
Mes susitikom… Jis surado mane ir aš kasdien jaučiausi atradusi savo laimę… Po daugelių mėnesių, persikraustant, aš suradau tą mylimo žmogaus meilės aprašų sąrašėlį ir garsiai juokiausi, kad ant visų 16 punktų uždėjau po varnelę, nes mano realus mylimas ir mylintis vyras visiškai atitiko tą, kurį tik įsivaizdavau ;)
Lena
