Buvusi aktorė ir plaukų modelis Georgia Van Cuylenburg sutiko papasakoti apie siaubą, kurį patyrė suvokusi, kad kuokštais slenka jos ilgi šviesūs plaukai.
Melburne gimusiai, Los Andžele gyvenančiai 24-erių metų merginai buvo diagnozuota lizdinė alopecija (alopecia areata) - liga, kuria serga 5 mln. amerikiečių. Tai staigus ir nenuspėjamas skalpo ar kūno plikimas, kurio priežastys nėra aiškios, o gydymo būdai dar neatrasti.
ABC televizijos laidoje „20/20“ G. Van Cuylenburg pirmą kartą atvirai papasakojo apie savo kovą su alopecija.
„Mano plaukai buvo mano pasididžiavimas, mano vizitinė kortelė“, - teigė ji.
Vaikystėje, kurią praleido Melburne, Georgia puikiai mokėsi, dainavo mokyklos chore, grojo saksofonu, lankė baseiną ir visuomet siekė geriausių rezultatų.
Tobuli buvo ir jos vešlūs, nuostabūs, natūraliai šviesūs plaukai. Deja, paauglystėje mergina susirgo anoreksija, jos svoris nukrito iki 34 kg. Po intensyvaus gydymo jai pavyko pasveikti.
Sulaukusi 18 m., ji išvyko į Los Andželą ir pradėjo siekti aktorės karjeros. Mergina filmavosi reklamose, dirbo vaikams skirtoje televizijos laidoje, garsino filmus ir video žaidimus.
Vieną rytą, besiruošdama į atranką, ji trinkosi plaukus ir pastebėjo, kad rankose liko didelis jų kuokštas. Georgia nusprendė nekeisti savo planų – tą dieną nuvyko į atranką – bet netrukus suvokė, kad plikimas progresuoja. Ji ėmė nešioti peruką ir ieškoti būdų, kaip paskatinti plaukų augimą.
Mergina išbandė intensyvią akupunktūrą (jos skalpas buvo daužomas specialiu plaktuku su septyniomis adatomis), o kai ši nepadėjo – skausmingą cheminę procedūrą, kuri iki žaizdų nudegino jos galvos odą.
Matydamas, ką jai tenka iškęsti, G. Van Cuylenburg vaikinas pradėjo filmuoti jos kasdienybę. Taip gimė dokumentinis filmas „Baby Let Your Hair Hang Down“, kuriame užfiksuotos sunkiausios - ir laimingiausios - jos gyvenimo akimirkos.
Supratusi, kad jokios priemonės nepadeda, Georgia nusprendė nusiskusti plikai. Ši patirtis suteikė „visiškos laisvės“ pojūtį; ji susitaikė su savo liga ir faktu, kad yra plika.
Likimo ironija, bet būtent tada jos plaukai vėl pradėjo augti.
„Stovėjau priešais veidrodį ir džiaugiausi – jie vėl auga! Išvydusi švelnius pūkelius, dar dvi savaites negalėjau ir neleidau sau patikėti tuo, ką matau. Tai buvo neįtikėtina“, - sakė ji.
Plaukai vis augo ir netrukus, pirmą kartą po dvejų metų, ji vėl apsilankė kirpykloje. Tai buvo ypatingas įvykis.
„Neverkiau, kai netekau plaukų, bet kai jie ataugo, nebesulaikiau ašarų“, - pasakojo ji.
Deja, džiaugsmas truko neilgai – mergina vėl ėmė plikti. Galiausiai, neapsikentusi nuolatinių nuotaikos svyravimų, kurie priklausė nuo alopecijos ciklų, ji ėmė ieškoti likimo draugų.
Georgia ėmė dirbti su vaikais ir rado stiprybės nebeslėpti savo ligos - dabar į darbą ji dažnai eina be peruko.
„Daug metų norėjau, kad žmonės mane vadintų aktore, manytų, kad esu linksma ir graži mergina. Ir tik neseniai supratau, kad mano stiprybė yra mano atvirumas. Tad jei dabar esu žinoma kaip mergina, kuri serga alopecija - puiku“, - sakė ji.
