Prieš Naujus metus aš turėjau gerbėją, su kuriuo jau keletą mėnesių susitikinėjome, dažnai laisvalaikį leisdavome. Aš tuo metu su savo vienmete grupioke nuomavausi sostinėje butą. Ir kaip visada prieš Naujuosius, iškilo klausimas, kur sutikti Naujus Metus, ką įdomaus suorganizuoti ir pan. Tad ilgai nedvejojusios nusprendėm keletą draugų pasikviesti pas save, tame tarpe ir manąjį kavalierių. Jis sutiko ir net neprieštaravo.
2011 m gruodžio 31 d. vidudienis. Mes pripirkusios maisto puošiam namus, ruošiam stalą pamažu, mano tariamas kavalierius sms'u atsiunčia grąžų pasveikinimą ir, deja, atsiprašo, bet jo šį vakarą mūsų mažoje kompanijoje nebus. Skaudu pasidarė, pamenu, ne tas žodis buvo. Na, vyras nesugebėjo net paskambinti. Gerai tik, pagalvojau, kad nedėjau didelių vilčių į jį.
Po kiek laiko ir tie kiti draugai(ten buvo pora) atsisakė atvažiuoti. Likome mes dviese su grupioke... nusprendėme nenukabinti nosies, o sutikti Naujus Metus tarp žmonių. Mieste prie eglutės. Ne bėda, pasipuošėme gražiai, šampaną į rankas ir išlėkėme prie eglės.
Prie eglės susitikome 2 senus draugus, kur vienas jau iš jų jau seniai seilę varvino į mano draugę. Kitam draugui aš buvau nei motais, o ir man viskas buvo dzin. Atvirai pasakius, 2012 m. sutikau pikta ant visų pasaulio vyrų:) Apmaudu, įskaudino juk vienas, o pikta tai ant visų vyriškos giminės atstovų buvau. Tad prisiekiau sau gerdama šampaną ir žiūrėdama į sprogstančius fejerverkus, kad joks vyras nebus aukščiau už mane, ir joks vyriškis nesugriaus mano pasitikėjimo savimi...
Kai šampanas buvo pabaigtas, visa mūsų grupelė nusprendė eiti į artimiausią klubą:) Kur, likimo ironija, bet susitikime dar daugiau savo senų draugų, kartais pagalvoji kad pasaulis tikrai yra mažas. Mūsų maža kompanija išaugo iki 12 žmonių grupelės, prie staliuko teko sėdėti visiems meiliai susiglaudus... Bet kadangi mes visi tai pašokti, tai prie baro migravome, tai didelio diskomforto nejautė niekas...
Aš kadangi vis dar viduje pikta buvau, tai rodantiems dėmesį vyriškius, atšaldydavau savo užmušančiu žvilgsniu..:) Kol galiausiai man visos linksmybės pradėjo įgristi. Galvojau, išeisiu nosytės pasipudruoti ir tyliai išvažiuosiu iš klubo. Kai nutiko vienas nelemtas dalykas.
Įėjau iš sėdimos klubo zonos į šokių salę, braudamasi kaip per rūką pro šokančių žmonių būrį, ir į vieną pusę praėjau... sustojau... į kitą pusę praėjau... vėl sustojau... tada sustojau vidury šokių aikštelės ir lėtai pradėjau suktis ir akimis ieškoti... neatspėsite ko... ogi išėjimo:) vienoj pusėj baras, kitoj pusėj DJ'us ir nedidelė scena, dar kitoj pusėj salė su staliukais, tai kur po galais išėjimas!!! Tokia pasimetusi aš dar nebuvau... aš neprisiminiau, pro kur aš čia atėjau...
Taip besisukdama atsitrenkiau į jauną simpatišką vyrą angelo akim. Jis tiesiog stovėjo už manęs ir stebėjo, ką aš čia viena šokių aikštelėje darau... Jau žiojosi, kad gal pašokime kartu. O aš į jį įsikibau kaip į gelbėjimosi ratą ir į ausį tik pasakiau „Palydėk mane“.
Vyras pažiūrėjo į mane su didžiulę nuostaba „Kur?“, aš stebėdamasi, kaip jis čia nesupranta manęs, juk kalbu švaria lietuvių kalba ir sakau jam „Iki moterų tualeto“, jis dar labiau nustebo, bet nesiginčijo. Paėmė už rankos ir išvedė iš tvankios salės. Palydėjo tas gražuolis mane iki tualeto, o aš jam akinančia šypsena „Ačiū“ ir palei akis užtrenkiu duris.
Na, o moterų tualetuose, ypatingai klubuose, tai visi žino, eilė, kad patektum į kabiną, kilometrinė, per tą laiką bandžiau prisiskambinti savo grupiokei, kuri dar likusi šokių salėje, bet skambučio ji, žinoma, negirdi, bet kažkaip juk reikia ištrūkti iš šito klubo. Deja, pas ją drabužinės numerėlis. Teks eiti jos ieškoti į salę vėl.
Kai išėjau iš moterų WC, mane palydėjusio vyruko jau nebuvo... Na, ir gerai, nereikia man vyrų, aš vis dar pikta ant jų... Nuėjau prie mūsų staliuko, o ten iš tos mūsų draugų kompanijos žvelgia į mane tos pačios angelo akys. Ir taip žvelgia, kad atrodė, susiurbs mane visą į save.... Aš jau niekur nevažiavau... visą naktį mes praleidome kartu, daug šokome, daug kalbėjomės, įtikino mane mesti negerą įprotį (t.y. rūkyti), ir išvis pačią pirmą pažinties naktį pasiūlė man kitus naujus metus sutikti užsienyje, kur nors išlėkti iš Lietuvos...
2012 m. gruodžio 31 d. Austrija / Viena mano mylimas žmogus angelo akim pasiperša man:)
Taigi, likimo pokštas, bet per Naujus Metus susipažinome, po 8 mėnesių sumetėm skudurėlius į vieną krūvelę, o per kitus Naujus metus susižiedavom:) Niekada netikėjau meile iš pirmo žvilgsnio, pasirodo, aš netgi labai klydau:)
Nuo tos dienos, kai sutikau savo angelo akių mylimąjį, mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojom:)
R.B.
*******************
Šis rašinys yra istorijų konkurso „Likimo pokštas“ dalis. Kviečiame ir Jus dalyvauti ir rašyti mums savo juokingas/netikėtas/įdomias/užburiančias istorijas bei siųsti el. paštu gyvenimas@delfi.lt iki vasario 3 d.
******************
