aA
Evelina Lazauskaitė, rodos, niekuo nesiskiria nuo kitų studentų. Vos dvidešimt trejų jauna mergina šiuo metu vis dar kremta komunikacijos mokslus Vilniaus universitete. Tiesa, pastaraisiais metais ji ten retas svečias – prieš pusantrų metų pagal mainų programą išvykusi mokytis į Pietų Korėją, Evelina vis dar viena koja egzotiškoje Azijoje. Tik šiuo metu viename didžiausių metropolių – Seule – ją laiko ne mokslai, o darbas.
© Asmeninio albumo nuotr.

Patirtį, medžiojant svajonių darbą svečioje šalyje, Evelina drąsiai galėtų vadinti vienu dideliu nuotykiu. Savo sėkmės istorija pašnekovė dalijasi su tinklaraščiu Euroblogas.lt.

Lietuvės karjera Korėjoje: ten padirbėjęs, išgyvensi bet kur
© Asmeninio albumo nuotr.


Evelina su kurso draugais Daegu mieste, nuotr. iš asm. albumo

Pradėjo nuo profesinių praktikų

Pagal dvišalę mainų sutartį į Pietų Korėją Evelina išvyko trečiame kurse. Kaip pati sako, norėjosi išbandyti jėgas ir padaryti kažką daugiau nei „Erasmus“ studijos Europoje.

„Pasirinkau Daegu miestą, kuris yra ketvirtas pagal dydį Pietų Korėjoje. Universiteto programa labiausiai atitiko mano studijas, todėl ilgai nedvejojau. Pradėjusi mokslus supratau, kad su krūviu tikrai susitvarkysiu, tad labiau sukau galvą, kaip užsidirbti pragyvenimui. Studijos ir bendrabutis man nekainavo, tačiau pragyventi pajamų vis tiek trūko. Tad dar kai pirmąjį semestrą reikėjo atlikti praktiką, pati susiradau apmokamą darbo vietą. Tai buvo odontologijos klinikų tinklas, kuris ieškojo žmogaus, dirbsiančio marketingo skyriuje. Man labai pasisekė, nes jie glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos garbės konsulatu ir kartu vystė įvairius mokslinius tyrimus. Mano užduotys dažniausiai būdavo susijusios su įvairiais komunikaciniais klausimais ir, kadangi buvau lietuvė, pagalba kompanijai tikrai pravertė“, − prisiminimais dalijasi pašnekovė.

Tris mėnesius trukusi praktika ne tik praplėtė Evelinos žinias, bet ir suteikė daugiau pasitikėjimo. Antrąjį semestrą mergina nusprendė nesnausti ir šįkart, ieškodama praktikos vietos, išdrįso aplikuoti į šalies sostinę – Seulą.

Lietuvės karjera Korėjoje: ten padirbėjęs, išgyvensi bet kur
© Asmeninio albumo nuotr.


Evelina prie vienos iš šventyklų, nuotr. iš asm. albumo

„Skelbimas, kurį radau naršydama po darbo pasiūlymus, nepriminė praktikos. Tai buvo tarptautinė viešbučių kompanija „Novotel“. Jie ieškojo pagalbininkų restorane ir registratūroje. Tačiau darbo pokalbio metu vadovui pasakiau, kad nenorėčiau to daryti, nes tai niekaip nesisieja su mano studijomis. Drąsiai pareiškiau, kad ieškau patirties komunikacijos skyriuje. Paradoksalu, tačiau du mano kurso draugai gavo darbus registratūroje ir restorane, o mane paskyrė į marketingo skyrių. Tad tris mėnesius sėkmingai darbavausi vos su vienu marketingo skyriaus vadovu“, − ryžtingai pasakoja Evelina.

Pasak jos, didelių iššūkių naujos pareigos nesuteikė, darbas vykdavo gana sklandžiai, visus informacinius tekstus ji ruošdavo anglų kalba, o kilus vietinėms problemoms pagelbėdavo viešbučio vertėjas.

„Po trijų mėnesių apmokamos praktikos dar mėnesį į Seulą važinėdavau iš Daegu, nes vyko nemažai konferencijų ir renginių, kurių metu reikėdavo padėti. Tai buvo išties geras laikas, gaudavau ne tik atlyginimą, bet ir visus viešbučio malonumus: atskirus apartamentus, pilną maitinimą. Tačiau ilgainiui supratau, kad norėčiau dar labiau plėsti savo žinias, todėl likti šiame darbe ilgiau neketinau – tikslas buvo ieškoti toliau.“

Lietuvės karjera Korėjoje: ten padirbėjęs, išgyvensi bet kur
© Asmeninio albumo nuotr.


Darbas „Accelerate Korea“ programoje, nuotr. iš asm. albumo

Darbas vietinėje kompanijoje paliko slogų įspūdį

Artėjant mokslo metų pabaigai, Evelina jau buvo išsiuntusi, kaip pati sako, turbūt šimtą gyvenimo aprašymų įvairioms kompanijoms. Paklausta, kaip atrodo darbo pokalbis Pietų Korėjoje, Evelina ima šypsotis.

„Ten niekada nežinosi, ko tikėtis. Būna, kad pasikviečia į kabinetą ir kalbina dešimt žmonių, būna vadinamieji „business club“ (liet. verslo klubų) susitikimai, tačiau, kiek teko girdėti, verslininkai ten renkasi ne vien apie reikalus kalbėtis, o labiau atsipalaiduoti. Bet kai gegužės mėnesį sulaukiau kvietimo atvykti į Seulą, darbo pokalbis vyko turkų restorane. Nežinau, ar sėkmė mane lydi, ar tiesiog moku save tinkamai pristatyti, bet be didelio vargo gavau darbą viešųjų ryšių bendrovėje, kuri teikia savo paslaugas aukštųjų technologijų kompanijoms, įsikūrusioms Silicio slėnyje.

Ir turiu pripažinti, tai buvo baisiausia, ką patyriau Korėjoje. Nenormalus tempas ir milžiniškas krūvis, absurdiškos užduotys ir nesuvokiama darbo aplinkos kultūra. Išsekau fiziškai ir emociškai, teko pradėti vartoti vaistus nuo nemigos. Kai po keturių mėnesių dėl atlyginimo išmokėjimo teko kreiptis į Darbo ministeriją Seule, supratau, jog tai paskutinis taškas. Savo noru palikau darbo vietą ir daviau sau mėnesį susirasti naują iššūkį.

Lietuvės karjera Korėjoje: ten padirbėjęs, išgyvensi bet kur
© Asmeninio albumo nuotr.

Po šios patirties labai aiškiai susidėliojau prioritetus – pagrindinis tikslas buvo susirasti ne korėjiečių kompaniją, o tokią, kuri dirbtų su Europos rinka ir būtų bent kiek artimesnė mano mentalitetui. Tąsyk ėmiau žvalgytis ir aplikuoti į tokias pozicijas, kurios iš tiesų būtų man įdomios. Todėl gyvenimo aprašymus siunčiau įvairioms renginių organizavimo firmoms, prodiuserinėms kompanijoms, startupams ir panašaus profilio darbdaviams“, – pasakoja pašnekovė.

Lietuvės karjera Korėjoje: ten padirbėjęs, išgyvensi bet kur
© Asmeninio albumo nuotr.

Klaidingu adresu išsiųstas CV padėjo susirasti naują darbą

„Kartą sulaukiu laiško, kuriame nepažįstamas vyras iš Australijos parašė, jog firma, į kurią aplikuoju, jau keletą metų yra nutraukusi savo veiklą Pietų Korėjoje. Šiuo metu jis gyvena Australijoje ir mielai padėtų, jei tik žinotų, ko man reikia. Paaiškinau situaciją ir maniau, jog visos kalbos tuo ir baigsis. Tačiau atkaklus nepažįstamasis ne tik pradėjo rodyti dėmesį „Facebook“, bet dar ir pasidalino mano „Linkedin“ profiliu su 500 žmonių. Pasirodo, vienas jų buvo dabartinis mano bosas, kuris pasiūlė susitikti ir pasikalbėti apie darbo galimybes jo kompanijoje „Accelerate Korea“. Ši firma reguliariai organizuoja vadinamuosius pobūvius po darbo – „Drink entrepreneurs“, kur pradedantieji ir jau pažengę verslininkai susirenka kartu praleisti laiką. Dažnai tokių susitikimų metu yra ne tik atsipalaiduojama, bet ir keičiamasi kontaktais, dalinamasi patirtimi. Taigi, jau kitą dieną buvau vakarėlyje, o vos penkiolika minučių trukęs pokalbis su vadovu garantavo man darbą“, – prisiminimais dalinasi Evelina.

Tiesa, klausimas, kuris vis dar nedavė ramybės, buvo jos viza. „Pasakiau, kad mano viza jau eina į pabaigą, tačiau čia mane ir vėl lydėjo sėkmė. Vadovas Karlas paaiškino, jog programa „Accelerate Korea“ priklauso Olandijai, kur oficialiai šiuo metu esu įdarbinta. Kas tris mėnesius mane išsiunčia į verslo susitikimus, − jau teko lankytis Vietname ir Japonijoje, – tokiu būdu mano viza prasitęsia. Iš dalies taip yra apeinamas įstatymas, tačiau viskas legalu. Norint gauti darbo vizą Korėjoje, reikia turėti bakalauro diplomą. Dėl to šiuo metu grįžau į Lietuvą ir noriu kuo greičiau baigti reikalus su universitetu. Tikiuosi, kad į Korėją grįšiu laikydama rankose diplomą“, – šypsosi Evelina.

Paklausta, kaip atrodo tipinė jos darbo diena ir ar nepatiria ryškių kultūrinių skirtumų, Evelina negaili pagyrų dabartinei savo darbovietei.

Lietuvės karjera Korėjoje: ten padirbėjęs, išgyvensi bet kur
© Asmeninio albumo nuotr.

„Pirmiausia, labai džiaugiuosi, kad įmonė veikia europiniu lygmeniu. Mano bosas Korėjoje yra kilęs iš Olandijos, o kita vadovė dirba Vokietijoje. Esu tarsi šių dviejų šalių jungtis, daugiausia užsiimu viešaisiais ryšiais, administruoju socialines medijas. Prireikė poros mėnesių, kol suvokiau akseleravimo programų esmę, tačiau dabar jaučiuosi komfortabiliai. Manau, mano mąstymas ir sprendimai vis tiek skiriasi nuo vietinių, korėjiečių, todėl jų rinkai dirbti sunkiau, o štai su europiečiais jaučiuosi sava. Iš esmės dirbame beveik nuolatos, darbas nevyksta nuo 8 iki 17 valandos, jis vyksta tada, kai reikia. Darbo krūviai tikrai ne menki, bet kol kas susitvarkau.“

Ateities planuose – darbo galimybė Lietuvoje

Lietuvės karjera Korėjoje: ten padirbėjęs, išgyvensi bet kur
© Asmeninio albumo nuotr.


Evelina Lazauskaitė, nuotr. iš asm. albumo

Šiuo metu Evelina įnikusi rašyti bakalaurinį darbą, tačiau tuo pačiu dirba ir nuotoliniu būdu. „Esu darboholikė, tačiau šis tempas vargina. Keliuosi labai anksti ryte, kad prisiderinčiau prie Korėjos laiko zonos ir spėčiau sutvarkyti užduotis. Dabar mano vadovybė yra suinteresuota, jog surasčiau partnerių ir čia, Baltijos šalyse, todėl netrukus darbo turėsiu dar daugiau. Tačiau tokio varianto, jog gyvenu čia, o dirbu ten – nesvarstau“, – prisipažįsta pašnekovė.

Paklausta, kaip įsivaizduoja save po keleto metų, Evelina susimąsto: „Manau, jog idealiausia būtų dirbti pačiai sau ir būti ne samdine, o samdytoja. Tačiau suprantu, jog tam reikia sukaupti nemažai patirties, ką šiuo metu iš visų jėgų ir darau. Pasvajoju, jog ateityje įkursiu savo startupą. Ir nežinau, ar visą gyvenimą ketinu blaškytis po pasaulį.

Savo patirtį norėčiau įdarbinti ir Lietuvoje, į tokią galimybę tikrai nespjaunu. Net kai visi šneka, kad Lietuvoje jaunam žmogui yra sunku susirasti darbą, aš su tuo visai nesutinku. Viskas priklauso nuo tavo požiūrio ir užsispyrimo siekiant tikslo. Reikia daug dirbti, norint kažką įrodyti. Negalvokit, kad Korėjoje man viskas rožėmis klota – turiu taikytis prie jų tempo. Ta tauta – darboholikai, kurie įnikę į darbus tiek, kad atsipalaiduoti, rodos, padeda tik alkoholis. Nenuostabu, kad savižudybių skaičius ten viršija bet kokias ribas. Pinigai ir karjera tiek įaugę vietiniams į kraują, kad pamirštamos svarbiausios vertybės ir pasiduodama depresijai. Todėl esu nesyk garsiai sakiusi − padirbęs Korėjoje, išgyvensi bet kur“, – pokalbį apie darbų medžioklę baigia Evelina.

Lietuvės karjera Korėjoje: ten padirbėjęs, išgyvensi bet kur
© Asmeninio albumo nuotr.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (381)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (36)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Nespėjusį į Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdę atsisėsti Skorupską atiduoda į prokurorų rankas (56)

Į korupcijos skandalų sūkurį dėl buvusio vadovo Ivano Dorošo bylų pastaruosius keletą metų...

Pirmasis Allos Pugačiovos vyras lietuvis – apie bendrą gyvenimą, skandalus namuose ir tikrąją skyrybų priežastį (9)

Buvęs primadonos vyras papasakojo apie santuokos su Alla Pugačiova ypatumus ir apie skyrybų su...

Sąžiningo teisėjavimo prašantis Kleiza – apie titulų badą, triskart už „Žalgirio“ pigesnę „Ryto“ sudėtį ir rinktinę interviu (25)

Savo komandos pavadinimą, logotipą ir vyriausiąjį trenerį pakeitęs Vilniaus „Rytas“ jau šį...

Numuštas Rusijos lėktuvas: kas tai per orlaivis ir ką jis veikė šalia Lietuvos (704)

Po to, kai Sirijos priešlėktuvinės pajėgos virš Viduržemio jūros numušė Rusijos lėktuvą...

Kokių paltų galima įsigyti Gariūnų turguje: vilioja įvairove, bet gali tekti pakloti net 400 eurų (123)

Paltas – vienas būtiniausių šaltojo sezono atributų, tad jo paieškomis reikėtų pradėti...

9 idėjos glamonėms, jei jūsų partnerio veiksmai tapo nuobodūs (2)

Po kelių mėnesių sekso su tuo pačiu asmeniu gali išryškėti keista tendencija: visi jūsų...

UEFA Čempionų lygos starte – Messi įvarčių fiesta ir dramatiška „Inter“ pergalė (1)

Antradienio vakarą rungtynėmis „ Camp Nou “ stadione startavo naujasis, jau 64-tasis, UEFA...

Esė „Kaip nužudyti savo vyrą“ autorė įtariama nužudžiusi savo vyrą (14)

Įtempto siužeto romanų autorė Nancy Crampton-Brophy, kai kuriems galbūt pažįstama iš tokių...