Pirmasis grupės pasirodymas Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vykusiame tarptautiniame dainų konkurse įvertintas net „Grand-Prix“, nacionalinės Vaikų Eurovizijos finale užimta antra vieta (2008), Lietuvos televizijos laidoje „Talentų ringas“ „Kvinta“ nominuota kaip profesionaliausia atlikėjų grupė (2008), tarptautiniame populiariosios dainos konkurse „Berlyno perlas“ – pirma vieta (2009), Lenkijoje Švidnicos miesto tarptautinio vaikų ir jaunimo festivalyje „Žiemos fiesta 2009“ –

„Grand-Prix“ ir kartu parsivežtas geriausių atlikėjų titulas.
Trys jauni vaikinukai šiandien varžosi tik su profesionaliais muzikantais, rimtai kalba apie kūrybinę atsakomybę ir ateities planus. Kalbėjomės apie tai, kas labiausiai įstringa stebint grupės pasirodymą: vidinę energiją, gimstančią charizmą bei gebėjimą būti kitokiems.

- Kur semiatės tiek energijos? Dabar, kai mes bendraujame, atrodote ramūs, niekuo neišsiskiriantys iš savo bendraamžių. Kas tokio įvyksta scenoje?

Audrius. Kai išeiname į sceną, užlieja visai kitoks jausmas. Tarytum drugeliai viduje skraido. Jaučiamės labai laisvai. Nebelieka jokios baimės, tik troškimas padaryti viską, kas geriausia. Turime nuostabią vadovę, kuri moko ne tik dainavimo pratimų, bet ir kaip tos energijos pasisemti.

Tauras. Tam tikrais pratimais išlaisviname balsą ir vidinį pojūtį. Kita vertus, atliekame tokią muziką, kaip rokas, kuriai reikia nemažai energijos ir kuri pati jos suteikia. Mes tuo gyvename, todėl patys laisvai jaučiamės dainuodami tokią muziką. Gal todėl namuose esame vienoki, o scenoje – kitokie.

Vainius. Jaudulys kyla tik išeinant į sceną. Pačioje scenoje jis pradingsta. Manau, natūralu, kad jaudinamės.

Tauras. Jaudulys priklauso ir nuo pačių koncertų. Jeigu tenka dainuoti šalia profesionalių muzikantų, jis savaime yra didesnis, nes ir atsakomybė didesnė, nesinori užtraukti gėdos visai grupei.

- Kaip susikūrė grupė „Kvinta“?

Audrius. Dainuoti mėgau nuo vaikystės. Dainavau darželyje, mokykloje, chore „Varpelis“. Aišku, tuo metu nesijaučiau taip laisvai scenoje. Laisvę įgijau darbu. Į didelę „DND“ grupę visi atėjome skirtingu laiku. Mus pastebėjusi vadovė atrinko keturis vaikinukus mažesnei grupei ir pasiūlė ankstesnės berniukų grupės „Kvinta“ pavadinimą.

Vainius. Aš dvejus metus klausiau, kaip dainuoja „DND“ grupė (mano pusseserė jai priklausė), ir tik tada nusprendžiau, kad taip pat noriu dainuoti.

- Ką planuojate veikti ateityje? Ar joje bus vietos muzikai?

Audrius. Tikrai nemanau, kad sulaukę aštuoniolikos viską mesime. Tokių planų neturime. Stengsimės ir toliau dainuoti, gyvuoti kaip grupė. Juo labiau kad mums tikrai puikiai sekasi. Norėtume scenoje patys groti instrumentais. Manau, būtent tada ir prasidės tikrasis muzikos kūrimas. Aš norėčiau studijuoti muzikos technologijas.

Tauras. Šiuo metu mokausi Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje. Manau, kad ir vėliau būsiu susijęs tik su muzika. Planuoju stoti į Muzikos akademiją.

Vainius. Mokausi dailės gimnazijoje. Taip pat norėčiau užsiimti menais.

- Kurie muzikos pasaulio atstovai Jums yra sektinas pavyzdys?

Audrius. Kol kas – tik užsienio atlikėjai: nuo Michaelo Jacksono iki Robbio Williamso, dar „Beatles“, „Queen“. Jokiu būdu jų nekopijuojame. Paprastai jų dainų turime savo muzikos grotuvuose, klausomės jų. Mus tai įkvepia.

- Labai dažnai greitai ir gana sėkmingai debiutavusios jaunos grupės netrunka užgesti. Kaip manote, dėl ko taip atsitinka?

Tauras. Kai kurie paprasčiausiai užmiega ant laurų ir pamiršta, kad net pasiekus tam tikrų aukštumų vis tiek reikia daug dirbti, gal net dar daugiau, nei pirma. Galbūt tiesiog ieškoti naujų stilių. Didžiausia klaida ir yra ta, kad nebejudama į priekį ir nebeieškoma savęs, tad galiausiai žmonėms jie pasidaro nebeįdomūs.

Audrius. Taip pat labai dažnai muzikantai išpopuliarėja tik vienos dainos dėka. Kitų dainų žmonės ne itin klausosi, jiems norisi vis tos senos, bet ji greitai atsibosta, o kartu su ja – ir pati grupė, kurios kiti kūriniai taip ir nesudomino.

- Kokia Jūsų stiprioji pusė?

Audrius. Lietuvoje yra labai mažai berniukų grupių. Be to, mes neatliekame gryno popso. Patys jo nelabai mėgstame. Dar vienas mūsų privalumas, kad nedainuojame unisonu – vienu balsu, o kiekvienas savo. Kai dainuojame atskiras solo partijas, kiekvienas išreiškia savo charakterį. Paprastai dauguma grupių dainuoja tik vienu balsu. Taip lengviausia, nes pavyksta išvengti klaidų, o jas padarius – likti nepastebėtiems, nes paslepia kiti balsai. Žinoma, daug lemia ir mūsų energija.

- Kaip Jūsų pasirodymus bei augantį populiarumą vertina draugai?

Audrius. Draugai visada palaiko. Domisi, kur koncertuojame, išsako savo pastabas, jeigu atrodo, kad ką nors darome ne taip. Atsižvelgiame į jas ir kartu su vadove aptariame. Jeigu nepasakome apie kokį koncertą, klausia, kodėl nepranešėme, pajuokauja, kad gal jau pasikėlėme.

- Jūs nedainuojate gryno popso, orientuojatės į kitokį klausytoją. Nebijote likti nesuprasti?

Vainius. Mūsų skoniui bei požiūriui į muziką padėjo susiformuoti vadovė. Ji niekada nemėgo popso, labiau linkusi į džiazą. Dalyvaudami TV3 muzikiniame projekte „Lietuvos talentai“ į finalą nepatekome vien dėl to, kad buvome pasirinkę ne visiems suprantamą dainos atlikimą. Mes dainavome sekunda ir, kaip sakė komisija, viską atlikome puikiai. Tačiau draugams pasirodė, kad mes visai nederėjome.

Tauras. Visiems tikrai neįtiksime. Tai gali suprasti ir įvertinti tik žmonės, labiau pažinę muzikos pasaulį. Paprastai bandome surasti tą viduriuką, kad suprastų ir žmonės, neturintys nieko bendra su gilesniu muzikos pažinimu. Todėl dalis populiarios muzikos mūsų koncertuose skamba, tačiau nelinkstame į grynąją pop kultūrą. Klausytis popso įdomu, bet pats dainuoti nenorėčiau. Nebeįmanoma juo sudominti. Atliekant popsą reikėtų daugiau maivytis, nebeliktų ieškojimų. Kiti muzikos žanrai mums suteikia kur kas daugiau energijos.

- Manote, kad Lietuvos visuomenė jau pasirengusi priimti tokią muziką?

Tauras. Ateina ta karta, kuri tikrai klausysis šios muzikos.

Audrius. Kol mes augsime ir dainuosime, atsiras daugiau tokių grupių.

- Bet tokiu atveju įgysite daugiau varžovų. Kaip rengiatės kovoti su konkurencija?

Tauras. Atsižvelgsime į tai, kaip jie dainuoja, kuo jie yra geresni, ir stengsimės kuo kitu juos pranokti.

Audrius. Šiandien esame peržengę savo amžiaus ribą ir scenoje dalyvaujame su profesionaliais atlikėjais. Jeigu kas nors seks mūsų pavyzdžiu, vadinasi, kopijuos mus ir taip praras savo stipriąją pusę. Kopijos niekam neįdomios, nes jos tik seka iš paskos.

- Kaip grupė gyvuojate jau trečius metus. Kiek įdedate darbo? Ko, žiūrėdami į Jus scenoje, nemato žiūrovai?

Audrius. Anksčiau, kai nedainavome, turėjome daugiau laisvalaikio. Dabar gryname ore per dieną pabūname gal tik valandą, tikrai ne daugiau. Per savaitę repetuojame mažiausiai tris kartus. Iki dviejų valandų trunka vien tik dainavimas. Jeigu rengiamės konkursui, repeticijos būna kasdien, įskaitant ir savaitgalius.

Dar skiriame laiko šokio repeticijoms. Jau „DND“ grupėje mokėmės kartu derinti šokį ir muziką. Mums patiems nepriimtina, kai žmogus, turintis net nuostabiausią balsą, tiesiog stovi scenoje ir nieko daugiau nedaro. Tai didžiulis minusas. Užsimerkus klausytis galima ilgai, bet žiūrint po truputį nusibosta. Šokis mums suteikia dar daugiau energijos, o žiūrovams – įspūdingesnį reginį.

Labiausiai stimulo ką nors daryti ima trūkti sumažėjus kvietimų koncertuoti. Tada eidamas į repeticijas tik velki koją už kojos. Kita vertus, iškart kyla klausimas – o dėl ko nekviečia? Gal pradedame vienodėti, nebesame originalūs? O gal žmonėms jau norisi naujų dainų?

Vainius. Kiti grupės nariai prieš repeticijas dar spėja grįžti namo. Man taip neišeina, tad iškart po pamokų einu į repeticiją. Iš namų išeinu anksti ryte ir grįžtu tik vakare.

Tauras. Aš spėju dar lankyti jūrų skautų būrelį. Nieko baisaus, kad kartais pritrūksta laiko draugams. Juk greitai prasidės vasaros atostogos, tikrai spėsim visi pasibūti.

- Kas Jūsų grupės lyderis?

Vainius. Mūsų grupėje lyderių nėra, visi esame lygūs.

Tauras. Vienas kitą suprantame, stipriai palaikome, stengiamės, kad kiekvienas šioje grupėje jaustųsi savas. Būna, kad užgauname vienas kitą, juk esame paaugliai, tad natūralu, visko pasitaiko.

Audrius. Kai persistengiame, ne taip pajuokaujame, iš karto klausiame, kas blogai. Mokomės iš savo klaidų. Visi esame skirtingi, bet turime kai ką, kas vienija. Jeigu būtume tik skirtingi, manau, nesutartume.

Apibūdinkite vienas kitą. Kokie Jūs?

Vainius ir Audrius. Tauras jautrus, ekspresyvus, pasitikintis savimi ir labai geros širdies. Visada kitiems linki tik gero.

Vainius ir Tauras. Audrius yra drąsus, pasitikintis savimi. Visada supras kitą žmogų, su juo pasikalbės ir patars. Jei kas nesiseka, drąsiai galima į jį kreiptis. Visada padrąsina ir argumentuotai paaiškina, kodėl nereikia bijoti vieno ar kito įvykio. Gal todėl, kad mūsų grupėje jis vyriausias.

Tauras ir Audrius. Vainius uždaras, nelabai drąsus, bet scenoje jis visiškai kitoks. Meno žmogus. Visada supras kitus, todėl į jį visada taip pat galima kreiptis pagalbos.