aA
Deja, požiūris, kad kiekvienas lietuvis, net gyvenantis svetur, yra svarbi valstybės dalis – dar nėra populiarus visuomenėje. Svetimoje šalyje jie yra imigrantai, Lietuvoje – emigrantai. O kur tuomet namai, kuriuose esi laukiamas?
© Shutterstock nuotr.

Eilinė migranto istorija

Jurgita Norvilė jau keletą metų gyvena Didžiojoje Britanijoje. 28-erių metų moteris pasakojo, jog gyvendama svetur jaučiasi prastai dėl ją nuolat lydinčio migrantės statuso. „Lietuvoje sėdėjau biure ir buvau šiokia tokia bosė, o čia esu migrantė, dirbanti nekvalifikuotą darbą. Eisiu darbuotis į „Ikea“ sandėlį. Žinoma, dėl pinigų – man per savaitę mokės 400 svarų. Bet noriu grįžti. Kita vertus, bijau, kad nebemokėsiu gyventi Lietuvoje. Ten maži atlyginimai, o kainos didelės.“

Jurgita išvyko spontaniškai, nė nebaigusi studijų Vytauto Didžiojo universitete. Prisiklausiusi istorijų apie lengvai uždirbamus pinigus užsienyje. Bet realybė buvo kitokia – moteris ilgą laiką neturėjo darbo ir buvo besiruošianti vykti atgal į Lietuvą, kol nesutiko būsimojo vyro. Tai – pagrindinė priežastis, ją sulaikanti nuo grįžimo.

Jurgita nebandė ieškoti psichologinės pagalbos, nes nežino, kur galėtų kreiptis. Ji tikina suprantanti savo psichologines problemas, su kuriomis vis dėlto nepavyksta susidoroti.

Pasak psichologų, didžiausią nerimą jaučia tie emigrantai, kurie išvyko neturėdami konkretaus tikslo. Todėl jiems stinga motyvacijos, o tai vėliau gali peraugti į depresiją. Jurgita jaučia susvetimėjimą tarp lietuvių emigrantų, todėl neįsivaizduoja, kokio sutikimo gali tikėtis grįžusi.

Anot psichologės Sonatos Marčėnienės, dažniausiai pagalbos kreipiasi tie migrantai, kurie užsienyje yra praleidę ne vienerius metus. Tik po adaptacijos proceso iškyla senos ir naujos psichologinės problemos. O kalbos barjeras neleidžia lankytis pas vietinius specialistus, todėl žmogus su problemomis lieka vienas.

Laimėtojai ir nevykėliai

Psichologinis klimatas, tolerancija ir pagarba žmogui yra ne mažiau svarbūs nei ekonomika. Todėl jau septintus metus emigrantams ir grįžtantiems tautiečiams teikiamos nemokamos psichologinės konsultacijos. „Neturime valstybės vizijos. Mūsų turtas yra žmonės, o mes tą turtą naikiname.

Požiūris į žmogų visiškai nepasikeitė. Juk ne tik dėl finansų visi emigruoja“, – teigia VšĮ „Gera būsena“ atstovas Arnoldas Kuzma, atsakingas už psichologines konsultacijas.

Šalyje vyrauja įtampa tarp emigravusių ir likusių tėvynėje lietuvių. Psichologinės pagalbos projekto pradžioje buvo juntama ypatinga priešprieša. Atsirado įsitikinimas, kad likusieji yra pralaimėtojai, o išvažiavusieji – genijai. Toks emigracijos vertinimas labiausiai būdingas vietiniams. Anot A. Kuzmos, taip atsirado ir atostogų fenomenas, kai grįžę atostogauti emigrantai imdavo švaistyti pinigus, jog parodytų, kad yra laimėtojai. Nors užsienyje jie gyvendavo ne ką geriau nei kiti lietuviai gimtinėje.

Psichologinės problemos

Kuriamos reintegraciją turėsiančios palengvinti sistemos, bet realybėje žmonės vis tiek susiduria tiek su socialiniais, tiek su psichologiniais iššūkiais. „Kviesime emigrantus sugrįžti, o ką mes jiems čia duosime. Jo statusas lygiai toks pat kaip ir pabėgėlio. Jis čia nieko neturi. Mūsų kalbos dar nieko neišsprendžia“, – įsitikinęs A. Kuzma.

Reemigrantai susiduria su netikrumu dėl ateities, sunkia adaptacija ir staigiais gyvenimo pokyčiais. Jiems vis dar trūksta informacijos apie pasirengimą grįžti. Dėl to tik nedaugelis imasi realių veiksmų šiam tikslui įgyvendinti. Be to, konsultacijų metu A.Kuzma pastebėjo, kad tarp planuojančių grįžti lietuvių vyrauja baimė – ką apie mane pamanys.

Valstybei parūpo emigrantai

Prieš šešerius metus pirmą kartą buvo finansuotas projektas, kurio metu emigrantai galėjo gauti nemokamų psichologinių konsultacijų internetu. Jau tuomet į savanorius kreipėsi keli šimtai asmenų iš įvairių pasaulio šalių. Projektas tęsėsi ir tapo dalimi kitos iniciatyvos, kurios esmė – formuoti teigiamą migrantų įvaizdį.

2012 metais buvo patvirtinta „Globalios Lietuvos“ programa, kuria siekiama įtraukti užsienyje gyvenančius lietuvius į įvairių sričių.

Lietuvos gyvenimą. Viena priemonių – jau minėta psichologinė pagalba. Šiuo metu prioritetas – skatinti tautiečius sugrįžti. Todėl stengiamasi sukurti paslaugų sistemą, kuri padėtų grįžtantiems lietuviams reintegruotis gimtinėje.

Tokie projektai turėtų reikšti, kad keičiasi požiūris į emigrantus ir išvykusieji imami laikyti Lietuvos dalimi. Tačiau kol kas tai galioja nutekėjusiems protams, o ne eiliniams emigrantams.

Tarp kitko

Dažniausiai emigrantai skundžiasi nerimu, pašlijusiais santykiais su partneriu ar šeima. Ieškančius pagalbos kamuoja depresinė būsena. Žmonės susiduria su adaptacijos, kuri kartais užsitęsia, problemomis.

Emigrantai turi problemų dėl vaikų, kuriems sunku prisitaikyti naujoje šalyje arba jie yra palikti gimtinėje. Jie taip pat skundžiasi psichosomatinėmis problemomis, juos kamuoja žema savivertė. Dažnas susiduria su problemomis darbe, turi priklausomybių. Psichologinės pagalbos ieško ir turintys suicidinių ketinimų – tai ilgai nesprendžiamų problemų pasekmė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vilniuje vyksta masiniai patikrinimai – fiksuoja perpildytas grupes ir nelegalius darželius (64)

Nelegaliai veikiantys darželiai ir daugiau nei dvigubai viršijamos vaikų grupių normos – tokius...

Linas Kojala. Britų taksistas man paaiškino, kodėl įvyko Brexit (76)

„Klausyk, kiek tavo šalyje gyvena žmonių? Trys milijonai? Jungtinėje Karalystėje – beveik...

Papasakojo daugiau detalių, kaip iš kauniečių buvo paimti vaikai: specialistų ir tėvų versijos gerokai skiriasi (1234)

Nors kauniečiai, iš kurių atimti du mažamečiai vaikai, jau džiaugiasi, kad atžalos šiandien...

„Rolls-Royce“ lietuviams atvežė savo pirmąjį SUV: kainuoja 300 tūkst. eurų, bet klientams negana (45)

Dar prieš penkmetį „Rolls-Royce “ prisiekinėjo, kad visureigio neturės. Prieš porą metų...

„Ikea“ nekantrauja: kalėdinę karštinę skelbia jau dabar įvertinkite kalėdinę kolekciją

Nors atrodo, kad Kalėdos dar negreit, tačiau didieji prekybos tinklai pasiraitoję rankoves jau...

Skelbiama apie aptiktus nužudyto žurnalisto Jamalo Khashoggi palaikus Erdoganas: tai planuota žmogžudystė (203)

Nužudyto žurnalisto Jamalo Khashoggi kūno dalys buvo rastos įmestos į šulinį Saudo Arabijos...

Gyvai / DELFI TV Gyvai: krepšinio aktualijos su treneriu Žydrūnu Urbonu (1)

Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Rytui“ nesėkmingai susiklostė paskutiniai mačai Europos...

Prie Dovilės Didžiūnaitytės žūties galimai prisidėjusio Ričardo Piniko vaizdo įrašas atsidūrė melo ekspertų rankose (42)

Netrukus bus metai, kuomet Klaipėdoje iš viešbučio iškrito garsi manekenė Dovilė...

Svarstant opozicijos rezoliucijas – keistas dalies liberalų elgesys papildyta (163)

Neeiliniame Seimo posėdyje svarstant opozicijos rezoliucijas, išryškėjo keistas šešių liberalų...

Garsi papuošalų kūrėja Elvyra Monginienė papasakojo apie praeitį: sukandusi dantis valiau tualetus (8)

Ekstravagantiškų papuošalų kūrėja kaunietė Elvyra Monginienė neslepia – ji nesitikėjo,...