Kiekviena kalba turi savo sunkumų, ir sudėtingumas labai priklauso nuo to, kas mokosi tos kalbos.
Gimtoji kalba yra lemiamas veiksnys aiškinantis kitų kalbų sunkumus. Pavyzdžiui, mokant italų kalbą, išmokti ispanų ir portugalų bus kur kas lengviau, nepaisant to, kad ispanų kalba pasižymi sudėtinga gramatine struktūra. Lygiai taip pat mokantis kinų lengviau išmoks japonų nei tie, kurie naudoja lotynų kalbos alfabetą.
Kinų kalba neturi mums įprastos gramatinės struktūros, todėl jos mokytis lengviau nei daugelio užsienio kalbų - pradžiai pakanka įsiminti pagrindinius simbolius.
Individualūs gebėjimai yra ne mažiau svarbus momentas. Vieni turi prigimtinį talentą mokytis naujų kalbų, kiti ne. Aplinka, mokymosi priemonės, motyvacija ir net sąlygos - visa tai veikia užsienio kalbų mokymosi procesą.
Šiandien sunkiausiomis kalbomis pripažintos baskų, kuria kalbama kai kuriuose Ispanijos ir Prancūzijos regionuose, ir vengrų. Kita vertus, vokiečių ir rusų kalbų skyrybos sistema laikoma viena sudėtingiausių pasaulyje.
Kalbos, kuriose naudojami simboliai, gali pasirodyti labai sunkios tiems, kurie pripratę prie lotyniško alfabeto, tačiau pasigilinus pasirodo, kad ne tokios jau jos ir baisios. Ekspertai sutinka, kad kinų ir korėjiečių kalbą vakariečiui išmokti gan paprasta, o štai mokantis japonų ir vietnamiečių kalbas tenka paplušėti.
Žinoma, ir anglų kalba sunkesnė nei mano tie, kurie ja kalba nuo mažens: čia ir sunkus tarimas, ir daugiau nei penki šimtai netaisyklingų veiksmažodžių, nors dažnai vartojamų mažiau - nuo šimto iki dviejų šimtų penkiasdešimt. Be to, daug žodžių vienodai rašomi, tačiau tariami skirtingai, priklausomai nuo prasmės.
Taigi sunkiausių kalbų penketukas atrodo taip:
- arabų,
- kinų,
- japonų,
- korėjiečių,
- vengrų.
Kuri sunkiausia, pasakyti nelengva - kiekviena kalba turi savo niuansų. Pavyzdžiui, arabų kalba turi mažai ką bendro su europiečių kalbomis. Rašytinėje arabų kalboje naudojama mažiau balsių, todėl sunku tiems, kurie mokosi skaityti arabiškai.
Kinų kalba - totalinė, tai yra, žodžio reikšmė keičiasi priklausomai nuo to, kokia intonacija jis ištartas. Be to, joje tūkstančiai hieroglifų ir sudėtinga rašymo sistema. Japonų kalba turi panašumų su kinų ir turi tris skirtingas rašymo sistemas ir dvi silabines sistemas.
Korėjiečių kalba garsėja pačiomis sunkiausiomis veiksmažodžių asmenavimo formomis. Rašytinėje korėjiečių kalboje gausu kiniškų hieroglifų. Vengrų kalba - viena nedaugelio „nepriklausomų“: niekas nežino jos kilmės istorijos ir ji niekaip nesusijusi su nė viena iš bazinių kalbų, kaip kad, pavyzdžiui, lotynų susijusi su prancūzų, ispanų ir italų.
