Superherojai dažniausiai atsiranda, kai pats kūrėjas nori turėti supergalių, kai pasauliui reikia gelbėtojo arba norima skleisti propagandą, LRT KLASIKOS laidoje „Džinsai“ vardija režisierius Jonas Trukanas.
Betmenas
© AP/Scanpix

Taip pat mano ir iliustratorė Inga Navickaitė. Anot jos, visiems žinomas supermenas atsirado būtent Didžiosios depresijos metais ir turėjo išgelbėti visą pasaulį.

Pasak Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojos iliustratorės I. Navickaitės, idėja sukurti superherojus iš Lietuvos mitinių būtybių kilo iš pavydo. „Mačiau Japonijos ir Skandinavijos šalių pavyzdžius. Jie puikiai panaudoja savo šalies mitologiją populiariojoje kultūroje, net pakuotėse, kuriant drabužių, papuošalų dizainą ar kitur. Iš karto kyla klausimas, kodėl lietuviai vis dar neturi kažko savo, savo mitologinių ženklų reklamose?“ – sako I. Navickaitė.

Ji sutinka – kai kurie motyvai kai kurių dizainerių darbuose atsiskleidžia, tačiau to neužtenka: „Norėjosi sukurti savo savitą armiją lietuvių mitologinių personažų ir pristatyti juos kaip superherojus.“

Šiek tiek kitos pozicijos laikosi trumpametražio filmo „Žmogus vielabraukis“ režisierius J. Trukanas: „Su kūrybine grupe Lietuvoje matėme labai daug žmonių, kurie norėtų būti gelbėtojais. Tai gal buvo visko pradžia. Superherojaus mitas atsirado labai organiškai, ir tiek.“

Režisierius pasakoja, kad idėja sukurti superherojų, susijusį su troleibusais, kilo po to, kai kūrybinė grupė apsilankė Vilniaus troleibusų parke. Ten jie bendravo su troleibusų mechanikais. „Jie labai daug kalbėjo apie tai, kaip jie tikisi, kad kažkas juos išgelbės, kad kažkas ateis ir padės sutvarkyti Vilniaus troleibusų parko bėdas. Nusprendėme tą gelbėtoją jiems sukurti“, – sako J. Trukanas.

Jis pabrėžia – tokiu būdu nėra kritikuojamas gelbėtojo laukiančiųjų mentalitetas. „Man atrodo, kad superherojaus mitas labai vertingas, bet taip pat jis gali būti ir šiek tiek „perspaustas“. Turbūt nereikėtų sudėti vilčių, kad realios problemos bus išspręstos, į asmenį, kuris iš tikrųjų kartais ir neegzistuoja“, – priduria J. Trukanas.

Vis dėlto jis sutinka, kad būtent su tokiu noru dažniausiai ir yra susijęs superherojų kūrimas. Taip pat kartais superherojai atsiranda iš to, kad žmogus pats nori turėti įvairių supergalių: „Natūralu, kad mes irgi norėtume daryti gerus ar negerus darbus, turėti galių kažką keisti. Kitas dalykas, superherojai taip pat gali būti naudojami propagandai. Pavyzdžiui, Kapitonas Amerika atsirado Antrojo pasaulinio karo metais, kai tautai reikėjo susivienyti už nugaros kažkokio žmogaus, kuris gina patriotines, tradicines vertybes, kuris gali nugalėti priešą.“

Jam antrina I. Navickaitė. Jos teigimu, pirmieji komiksų personažai atsirado tam, kad išgelbėtų pasaulį. „Didžiosios depresijos metais atsirado Supermenas. Žinoma, laikui bėgant jis keitė savo pavidalus, bet tai buvo vienintelis žmogus, kuris gali išgelbėti pasaulį. Tai išties labai įdomu. Kai situacija stabilizuojasi, viskas būna gerai, visi laimingi, tada atsiranda parodijų personažai, kurie tarsi jau gali linksmintis“, – atkreipia dėmesį I. Navickaitė.

J. Trukano pastebėjimu, dabar pasaulis jau pereina į dar kitą etapą, kai dažniau vaizduojami ne antgamtinių galių turintys, o žmogiški superherojai.

„Buvo vaizduojamas antžmogius, kuris kone arčiausiai Dievo ar yra žmogus iš kitos planetos, nesunaikinamas, nesulaužomas. Dabar po truputėlį persikeliame į tai, kad superherojai ateina iš keisčiausių vietų. Bet kas gali juo būti“, – sako J. Trukanas.

I. Navickaitė primena, kad keli tokie superherojai buvo pasirodę jau ir anksčiau. Tai, pavyzdžiui, Geležinis žmogus ar Batmanas, kurie neturi supergalių, bet visko pasiekia dėl savo proto ir technologinių galimybių. „Tai yra paprastas žmogus. Šie personažai, pavyzdžiui, man yra artimiausi, nes jie yra arčiausiai žmogaus“, – įsitikinusi iliustratorė.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuvai stojant į turtingųjų klubą, išaiškėjo niūri statistika: „sublizgėjom“ antirekordais   (60)

Turtingųjų valstybių klubu pakrikštytoje Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (...

Palanga išskėstomis rankomis jau laukia poilsiautojų: kokiomis maisto kainomis pasitiko (42)

Kaip privilioti kuo daugiau turistų šiltuoju sezonu, Palangos verslininkai jau gerai apgalvojo....

Savaitgalį laukia gražūs orai, o po jų – fantastiški karščiai (8)

Iškeliaujanti gegužė karščio mėgėjų nenuvils ir toliau: karštas bus ne tik savaitgalis, bet...

Specialistai neteko amo: darželiuose ir mokyklose sviestą pakeis margarinas (294)

„ Sviestas , kur įmanoma, keičiamas aliejumi arba margarinu, kurio sudėtyje sočiųjų riebalų...

Šokiruojantis merginos pagrobimas: gyvą palaidojo po žeme (68)

Barbaros Jane Mackle gyvenimas buvo tikrai kerintis. Daili ir populiari 20 metų mergina buvo Majamyje...

Lietuvos nacionalinės filharmonijos darbuotojų stilius: per koncertus ir po jų – kaip diena ir naktis (16)

DELFI Stilius apsilankė didžiausiame šalies klasikinės muzikos koncertų centre – Lietuvos...

Šaras po pergalės juokavo apie aštuonis kartus operuotą gerklę ir mokė žurnalistus (23)

Kauno „Žalgiris“ be didesnio vargo žengė į Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) pusfinalį....

Sostinėje atgimė vienuolyną su skandalais palikęs baras (20)

Praėjusių metų rugpjūtį baro „ 7 fridays “ darbuotojai staiga turėjo susirinkti daiktus ir...

Vilniuje per susidūrimą sužalotas motociklininkas neteko sąmonės (11)

Vėlų penktadienio vakarą, apie 23.20 val., Vilniaus senamiestyje, Maironio g., susidūrė...

Kitokia pažintis su Berlynu: nuo apleistų CŽV pastatų iki linksmybių šimtamečiame šokių klube (11)

Planuodami atostogas ar trumpas išvykas svetur, dažniausiai renkamės turistų patikrintas,...