aA
Superherojai dažniausiai atsiranda, kai pats kūrėjas nori turėti supergalių, kai pasauliui reikia gelbėtojo arba norima skleisti propagandą, LRT KLASIKOS laidoje „Džinsai“ vardija režisierius Jonas Trukanas.
Betmenas
© AP/Scanpix

Taip pat mano ir iliustratorė Inga Navickaitė. Anot jos, visiems žinomas supermenas atsirado būtent Didžiosios depresijos metais ir turėjo išgelbėti visą pasaulį.

Pasak Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojos iliustratorės I. Navickaitės, idėja sukurti superherojus iš Lietuvos mitinių būtybių kilo iš pavydo. „Mačiau Japonijos ir Skandinavijos šalių pavyzdžius. Jie puikiai panaudoja savo šalies mitologiją populiariojoje kultūroje, net pakuotėse, kuriant drabužių, papuošalų dizainą ar kitur. Iš karto kyla klausimas, kodėl lietuviai vis dar neturi kažko savo, savo mitologinių ženklų reklamose?“ – sako I. Navickaitė.

Ji sutinka – kai kurie motyvai kai kurių dizainerių darbuose atsiskleidžia, tačiau to neužtenka: „Norėjosi sukurti savo savitą armiją lietuvių mitologinių personažų ir pristatyti juos kaip superherojus.“

Šiek tiek kitos pozicijos laikosi trumpametražio filmo „Žmogus vielabraukis“ režisierius J. Trukanas: „Su kūrybine grupe Lietuvoje matėme labai daug žmonių, kurie norėtų būti gelbėtojais. Tai gal buvo visko pradžia. Superherojaus mitas atsirado labai organiškai, ir tiek.“

Režisierius pasakoja, kad idėja sukurti superherojų, susijusį su troleibusais, kilo po to, kai kūrybinė grupė apsilankė Vilniaus troleibusų parke. Ten jie bendravo su troleibusų mechanikais. „Jie labai daug kalbėjo apie tai, kaip jie tikisi, kad kažkas juos išgelbės, kad kažkas ateis ir padės sutvarkyti Vilniaus troleibusų parko bėdas. Nusprendėme tą gelbėtoją jiems sukurti“, – sako J. Trukanas.

Jis pabrėžia – tokiu būdu nėra kritikuojamas gelbėtojo laukiančiųjų mentalitetas. „Man atrodo, kad superherojaus mitas labai vertingas, bet taip pat jis gali būti ir šiek tiek „perspaustas“. Turbūt nereikėtų sudėti vilčių, kad realios problemos bus išspręstos, į asmenį, kuris iš tikrųjų kartais ir neegzistuoja“, – priduria J. Trukanas.

Vis dėlto jis sutinka, kad būtent su tokiu noru dažniausiai ir yra susijęs superherojų kūrimas. Taip pat kartais superherojai atsiranda iš to, kad žmogus pats nori turėti įvairių supergalių: „Natūralu, kad mes irgi norėtume daryti gerus ar negerus darbus, turėti galių kažką keisti. Kitas dalykas, superherojai taip pat gali būti naudojami propagandai. Pavyzdžiui, Kapitonas Amerika atsirado Antrojo pasaulinio karo metais, kai tautai reikėjo susivienyti už nugaros kažkokio žmogaus, kuris gina patriotines, tradicines vertybes, kuris gali nugalėti priešą.“

Jam antrina I. Navickaitė. Jos teigimu, pirmieji komiksų personažai atsirado tam, kad išgelbėtų pasaulį. „Didžiosios depresijos metais atsirado Supermenas. Žinoma, laikui bėgant jis keitė savo pavidalus, bet tai buvo vienintelis žmogus, kuris gali išgelbėti pasaulį. Tai išties labai įdomu. Kai situacija stabilizuojasi, viskas būna gerai, visi laimingi, tada atsiranda parodijų personažai, kurie tarsi jau gali linksmintis“, – atkreipia dėmesį I. Navickaitė.

J. Trukano pastebėjimu, dabar pasaulis jau pereina į dar kitą etapą, kai dažniau vaizduojami ne antgamtinių galių turintys, o žmogiški superherojai.

„Buvo vaizduojamas antžmogius, kuris kone arčiausiai Dievo ar yra žmogus iš kitos planetos, nesunaikinamas, nesulaužomas. Dabar po truputėlį persikeliame į tai, kad superherojai ateina iš keisčiausių vietų. Bet kas gali juo būti“, – sako J. Trukanas.

I. Navickaitė primena, kad keli tokie superherojai buvo pasirodę jau ir anksčiau. Tai, pavyzdžiui, Geležinis žmogus ar Batmanas, kurie neturi supergalių, bet visko pasiekia dėl savo proto ir technologinių galimybių. „Tai yra paprastas žmogus. Šie personažai, pavyzdžiui, man yra artimiausi, nes jie yra arčiausiai žmogaus“, – įsitikinusi iliustratorė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvių šeima su keturiais vaikais išvyko gyventi į Vokietiją: papasakojo apie vietines kainas ir tai, kas labiausiai erzina (559)

„Mylėti reikia pirmiausia save, savo šeimą, o ne Tėvynę“ , – sako dvi dvynukų poras...

Pamirškite brangius ir sausakimšus kurortus: turistai atranda naują kryptį (73)

Planuojant atostogas, tikru galvosūkiu gali tapti sprendimas, ar jas leisti aktyviai, ar gulėti...

Sinoptikai žada dar vieną šilumos rekordą – lapkritį dar taip nebuvo (6)

Ketvirtadienio dieną dangų niauks pilki debesys, nedidelių pragiedrulių galima tikėtis...

NATO laidotuvės: šis Lietuvai pavojingas scenarijus gali baigtis dviem būdais (363)

NATO ištiko smegenų mirtis. Ar dar ko vertas 5-asis straipsnis? Tai pasenusi organizacija! Tokie...

Liūdnas Kuzminsko debiutas – „Lokomotiv“ pralaimėjo ketvirtą kartą iš eilės (22)

Viena iš Europos taurės favoričių laikyta Krasnodaro „Lokomotiv“ (2-5) komanda ir toliau...

Auklėtinių drausme patenkintas Adomaitis: kitos rungtynės ir vėl bus svarbiausios (17)

Trečiadienio vakarą Vilniaus „Ryto“ krepšininkai iškovojo trečiąją šio sezono pergalę...

Paluckas žemų reitingų nesureikšmina: nematau priežasčių, kodėl kitąmet neturėčiau siekti premjero posto (121)

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje socialdemokratų reitingai nuosekliai krenta, o partijos lyderis...

Įbaugintos, pažemintos ir nualintos Šiaulių slaugytojos paviešino, kas vyksta darbe: tai – nuolatinis teroras (399)

DELFI pasiekė Šiaulių ligoninės slaugytojų laiškas. Susijaudinimo ir nerimo persmelktu tekstu...

Skundais alubario nesutramdė: riebūs keiksmažodžiai ir viešai atliekami gamtiniai reikalai – kasdienybė (50)

Aukštaitijos sostinėje alubarių verslas, regis, pelningas, jei ir sulaukusieji sankcijos...

Allos Pugačiovos giminaičiai nusprendė nebetylėti: apsauga neleidžia net prieiti (39)

Neseniai Alla Pugačiova surengė solinį koncertą Baltarusijoje. Šioje šalyje gyvena tolimi...