Tik mažiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų nuolat skaito knygas. Kaip rodo sociologiniai tyrimai, laisvalaikio leidimas kartu su knyga yra mažiau įdomus žemesnio išsilavinimo žmonėms ir įdomesnis vyrams negu moterims. Įdomiausia, kad net 35 proc. 16–74 metų Lietuvos gyventojų per metus neperskaitė nė vienos knygos.
Malonumas pasinerti į grožinės literatūros gelmes tapo nebereikalingas. Kaip pagrindines tokio nutolimo priežastis žmonės nurodo kitus informacijos ir pasakojimo perteikimo šaltinius – žurnalus, laikraščius, internetą, televiziją ir pan. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, knygų galios neatstos jokios kitos priemonės.
Laiką, skirtą knygai, galime traktuoti kaip investiciją į geresnį savęs ir pasaulio pažinimą. Kaip teigė E. M. Prevo, atsitiktinai perskaityta gera knyga gali visam laikui pakeisti žmogaus likimą. Nustatyta, kad skaitymas leidžia geriau suprasti ir įvertinti savo ir kitų žmonių poelgius, jausmus.
Sociologo S. Plotnikovo teigimu, į grožinę literatūrą besigilinantys asmenys linkę greičiau suvokti kylančias problemas ir geba rasti sprendimus, aiškiau mato vykstančių reiškinių ryšius, geriau suvokia visumą. Dažnai skaitantys asmenys turi geresnę atmintį, platesnę vaizduotę, yra kūrybingesni ir iškalbingesni.
Vyrauja nuomonė, kad daug knygų skaitantys žmonės yra vienišiai, kurie pasineria į knygų pasaulį vengdami aplinkos. Atlikti tyrimai šią nuomonę paneigia ir net pateikia priešingą išvadą – skaitantiems asmenis yra daug lengviau užmegzti ir palaikyti ryšius su kitais. Grožinės literatūros skaitytojai turi platesnį ir labiau išvystytą socialinį tinklą ir geba geriau pasinaudoti jo teikiama pagalba.
Išgalvotos istorijos, realūs jausmai
Per atostogas dažniausiai skaitome grožinę literatūrą. Ir nors mums atrodo, kad taip ilsimės, iš tiesų gauname daug daugiau nei malonų laiko praleidimo būdą. Istorijos, aprašytos romanuose, paprastai būna išgalvotos ar inicijuotos autoriaus ar kitų žmonių, tačiau emocijas, kurias jos sukelia, yra realios ir tiesiogiai siejasi su skaitytojo asmenybe. Kuo asmuo labiau įsijaučia į skaitomą kūrinį, tuo stipresnis jo poveikis.
Įdomu, kad grožinė literatūra lengviau keičia mūsų nuostatas nei kitos knygos. Tyrimai rodo, kad žmonės negrožinę literatūrą skaito skeptiškai ir kritiškai, nors joje ir būna pateikta įtikinamų argumentų. O pasinėrę į sukurtos istorijos pasaulį skaitytojai yra pažeidžiamesni, nes nusimeta gynybinius šarvus.
Grožinės literatūros tikslas yra perteikti skaitytojui vertybių ir pasaulio supratimo visumą, kuri sužadina jausmus, vaizdinius ir emocijas. Skaitant kuriami vaizdiniai, kurie atitinka kiekvieno individo savitą pasaulėjautą ir turimą patirtį. Tai, kaip kiekvienas žmogus supras perskaitytą kūrinį, priklauso nuo skaitytojo interpretacijos. Įsitraukę į kūrinį, galime susikurti ir įsivaizduoti save tam tikru herojumi, išgyventi jausmus, kuriuos patiria herojus.
Psichologai Nicole Speer su kolegomis magnetinio rezonanso prietaisu stebėjo tiriamųjų, skaitančių novelę, smegenis. Pastebėta, kad tuo metu, kai buvo skaitoma apie pagrindinio veikėjo tam tikrus veiksmus, skaitytojo smegenys reagavo taip, lyg jis pats būtų dalyvavęs tame procese. Skaitant apie tai, kaip buvo imamas ar padedamas koks nors daiktas (pvz.: „Mykolas padėjo pieštuką ant stalo“), kur kas aktyviau veikė tos smegenų dalys, kurios yra susijusios su godumu ar dosnumu. Taigi tai, ką mes patiriame skaitydami per herojaus patyrimą, iš esmės yra tai, ką jaučiame patys.
Žmonės dažnai tapatinasi su herojumi, turinčiu panašių problemų, o tai padeda aiškiau suprasti ir tinkamai vertinti savo pačių situaciją, galbūt atrasti naujų sprendimo būdų. Skaitymas gali būti taikomas kaip gydymo priemonė, padedanti išgyventi kito asmens jausmus, drauge suvokiant save. Svarbu, kad knygose aprašoma situacija būtų aktuali skaitytojui.
Padeda suprasti kitų jausmus
Panerdami į išgalvotų herojų išgyvenimus, stipriname empatijos įgūdžius realiame gyvenime. Bent jau taip teigia mokslininkė Keith Oatley. Tyrimai rodo, kad daug grožinės literatūros skaitantys asmenys yra empatiškesni nei kitų knygų žanrų mėgėjai. Pastebėta, kad sekant knygoje vykstančius procesus ir įsitraukiant į herojų gyvenimus, aktyvinamos smegenų dalys, atsakingos už socialinių ir emocinių ryšių kūrimą ir palaikymą realiame gyvenime.
Norėdamas pažiūrėti, ar grožinį kūrinį perskaitę asmenys bus labiau linkę padėti kitiems, Dan Johnson atliko eksperimentą. Tyrimo dalyviai turėjo perskaityti trumpą, gailestį keliančią istoriją. Vėliau buvo matuojama dalyvių nuotaika ir įsijautimo į kūrinį lygis. Atlikęs matavimus mokslininkas numesdavo pieštukus nuo stalo priešais tiriamąjį ir žiūrėdavo, ar jis juos pakels. Nustatyta, kad kuo labiau tiriamieji buvo įsitraukę į istoriją, tuo daugiau jie buvo linkę padėti tyrėjui.
Tyrimas buvo atliktas pakartotinai, tačiau prieš numesdamas pieštukus mokslininkas paprašė dalyvių įvertinti nuotraukose pavaizduotų žmonių emocijas. D. Johnson nustatė, kad kuo daugiau dalyviai įsijausdavo į herojaus jausmus, tuo dažniau nuotraukose jie įvardydavo tikrąją emociją. Atlikto tyrimo išvada buvo ta, kad tam tikri kūriniai sukelia empatiją, o tai didina norą padėti kitiems.
Grožinis kūrinys – tarsi gyvenimo simuliacija, kurį asmuo išgyvena skaitydamas knygą. Tai galima būtų palyginti su mokymusi skraidyti. Tam, kad pilotai galėtų tobulinti savo skraidymo įgūdžius, jie turi mokytis imituodami skrydį. Lygiai taip ir su skaitymu – kuo daugiau žmonės skiria laiko knygoms skaityti, tuo lengviau jiems įsijausti ir suprasti kitų jausmus ir išgyvenimus. Psichologas Raymond A. Mar, atlikęs tyrimą su ikimokyklinio amžiaus vaikais, nustatė, kad kuo daugiau vaikai skaito skirtingų istorijų, tuo labiau išlavintas jų sugebėjimas suprasti kitus.
Santykių mokykla
Grožinė literatūra ne tik padeda suprasti kitų žmonių jausmus, bet ir stiprina santykius. Kaip teigia psichologas Jerome Brune, pasakojimai yra svarbus ir savitas mąstymo būdas, kuris tobulina mūsų supratimą apie žmogų ir jo santykius su aplinka.
Jacob Hirsh su kolegomis vertino grožinės ir negrožinės literatūros poveikį žmonių socialiniams įgūdžiams. Tyrėjai paprašė savanorių įvertinti asmens emocijas vien iš akių nuotraukų. Vėliau dalyviai stebėjo filmuotą medžiagą ir vertino žmonių bendravimo niuansus. Pastebėta, kad grožinę literatūrą skaitantys asmenys greičiau ir geriau atpažįsta žmonių emocijas vien iš akių.
Raymond Mar tyrimas taip pat patvirtino grožinės literatūros ir socialinių įgūdžių ryšį. Mokslininkas paprašė 303 suaugusių perskaityti trumpą apsakymą arba straipsnį iš dienraščio. Vėliau abiem tiriamųjų grupėms buvo duodamas analitinių ir socialinių gebėjimų reikalaujančios užduotys. Pastarąsias geriausiai atliko grožinį kūrinį skaitę tiriamieji. Grupių skirtumų atliekant analitines užduotis neužfiksuota. Tyrėjų teigimu, grožiniai kūriniai formuoja geresnį socialinio pasaulio suvokimą. Ir net trumpos istorijos perskaitymas gali pagerinti asmens socialinius įgūdžius.
Herojai moko suprasti
Ne veltui tėvai skaito tiek daug pasakų vaikams. Knyga mažyliams – ne tik būdas pasinerti į fantazijos pasaulį. Ji lavina dėmesingumą, kantrybę, moko nemesti problemos tol, kol ji neišspręsta.
Skaitymas – puiki jausmų mokykla. Vienas iš svarbesnių socialinių įgūdžių – gebėjimas suprasti kito žmogaus mintis ir suprasti, kad jo įsitikinimai ir poreikiai gali būti visiškai kitokie nei mūsų. Vaikai šį gebėjimą įgyja apie ketvirtuosius gyvenimo metus. Kaip rodo tyrimai, mažyliai, kuriems tėvai dažnai skaito knygas, geriau supranta kitų emocijas ir ketinimus. Mar atliko įdomų tyrimą.
Mažiesiems tiriamiesiems buvo parodoma žaislinė suaugusio asmens figūra ir paveiksliukai su morka ir sausainiais, iš kurių jie turėjo pasirinkti pageidaujamą užkandį. Vaikui išsirinkus skanėstą, buvo pasakoma, kad figūrėlė nori likusio užkandžio. Vėliau vaiko buvo klausiama, kokio užkandžio nori šis žaislas.
Vaikas turi įsijausti į figūrėlės vaidmenį ir nurodyti teisingą atsakymą, kuris prieštarauja jo norams. Šio testo rezultatai buvo geresni tų vaikų, kuriems dažniau buvo skaitomos knygos, tačiau jie nebuvo geresni nei tų, kurie žiūrėjo daugiau televizijos. Tokių rezultatų priežastis yra ta, kad televizijoje dažnai rodomos istorijos, kuriomis mokoma suprasti kito žmogaus požiūrį.
Padeda tobulėti
Mokslininkai kylančioms problemoms spręsti naudoja įvairias priemones, o rašytojai tam, kad galėtų suprasti žmones ir pažinti jų socialinį gyvenimą, išgalvoja skirtingus charakterius. Keith Oatley teigimu, grožinės literatūros skaitymas gali net padėti mums tobulėti.
Mokslinninkė vienai tiriamųjų grupei davė perskaityti Antono Čechovo apsakymą „Dama su šuniuku“, kitai – perdarytą to paties kūrinio versiją, kuri priminė istoriją iš oficialių skyrybos dokumentų. Istorijoje pasakojama apie slaptą bankininko ir moters romaną, kuris užsimezgė jiems susitikus prie jūros. Herojai sugrįžta pas savo sutuoktinius, tačiau negali pamiršti patirtų jausmų.
Prieš skaitydami ir perskaitę apsakymą tiriamieji užpildė asmenybės testą bei įvertino patirtų emocijų stiprumą. Tiriamųjų grupė, kuri skaitė perdarytą kūrinio versiją, patyrė nežymius asmenybės pokyčius. O grožinį kūrinį skaitę dalyviai pasikeitė – kai kurie tapo atviresni naujovėms, kiti sukalbamesni ir pan.
Asmenybės pokyčiai priklausė nuo to, kokias ir kiek emocijų skaitytojas patyrė skaitydamas istoriją. Taigi knyga gali padėti jums tobulėti kaip asmenybei. Jei norite būti ne toks drovus, rinkitės knygą, kurioje pasakojama apie drąsų herojų, jei norite būti socialesnis, skaitykite istoriją apie charizmatiškus asmenis ir t. t.
Skaitydami knygas ne tik atsipalaiduojame ir mėgaujamės autoriaus sukurta istorija. Knygos padeda pažinti kitus žmones, patirti jų išgyvenamas emocijas, suprasti jausmus ir elgesį. Susitapatindami su kūrinių herojais galime patirti ir išgyventi tuos jausmus, kurių neturime.
Grožinė literatūra naudinga ugdant ir formuojant tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpusavio santykius, socialinius įgūdžius. Moksliškai įrodyta, kad dažnai skaitantys žmonės yra socialesni ir emociškai stabilesni. Taigi griebkite knygą ir įsitaisykite ant saulės nušviesto suoliuko. Juk vasara – pats geriausias metas atsigriebti ir pasinerti į knygų pasaulį.
Naujausiame žurnalo „Psichologija Tau“ numeryje skaitykite:
Intuicija – išaiškintas nepaaiškinamas jausmas
10 dalykų, neleidžiančių surūdyti meilei
Vaikai suaugusiųjų karuose
Kam mums reikia sekso?
Kai juoda katė perbėga kelią... Kodėl tikime prietarais?
Pakreipkite pasaulį norima linkme
8 dalykai, kuriuos slepia jūsų balsas
Kaip konkurencija veikia mūsų elgesį
