Pašnekovės misija Kenijoje buvo tokia, kad ji turėjo susisiekti su kuo daugiau nėščiųjų moterų, papasakoti joms apie nėštumą, gimdymą ir paskatinti jas gimdyti ne namuose, o ligoninėje.
Kenijoje apie 40 proc. moterų gimdo ligoninėje, o 60 proc. – namie. Statistika rodo, kad Kenijoje 500 moterų miršta 100 tūkst. gimusių gyvų kūdikių. Tuo tarpu JAV šis skaičius siekia vos 11 moterų 100 tūkst. naujagimių.
„Viena iš kliūčių, kodėl jos negimdo ligoninėse, nes viskas yra mokama.
Pinigai, žiūrinti mūsų akimis, yra nedideli. Už nėščiosios lankymąsi sveikatos centre reikia sumokėt iki 4,5 dolerio, už gimdymą – 10-20 (~25 – 50 Lt) dolerių. Bet ten šeima savaitei skiria 1-2 (~2,5 – 5 Lt) dolerius, aš kalbu daugiau apie kaimo vietoves, tai joms surinkti tokius pinigus yra pakankamai sunku, reikia dėti pinigėlį prie pinigėlio nuo pat nėštumo pradžios. Kai yra kitų poreikių kaip valgymas, taip ir gaunasi, kad jos dažnai lieka namuose“, - pasakojo gydytoja, savanoriavusi Kenijoje.
G. Gardžiulienė pasakojo, kad moterys iš pradžių su ja nenorėjo kalbėtis, netikėjo moters kalbomis, tačiau bėgant laikui situacija pasikeitė: jos pradėjo noriai kalbėti, susirinkusios bendraudavo tarpusavyje, gamindavo smulkius dalykėlius, kuriuos galėtų parduoti ir taip užsidirbti gimdymui ligoninėje. Tuo moteris ir džiaugėsi, nes dažnai gimdančios namuose moterys tiesiog nukraujuoja, o ir naujagimiai ne visada gimsta gyvi.
„Daugelis moterų gyvena labai atokiai ir jeigu gimdymas prasideda naktį, net ir dieną, yra pakankamai sunku nukeliauti iki tos gydymo įstaigos.
Aš pabandžiau tokį projektą: pasisamdėme motociklą, kuris ten vadinasi „piki piki“, kurio vairuotojui buvo galima pasiskambinti dieną ir naktį ir jis moteris nemokamai veždavo iki sveikatos gydymo centro.
Per mėnesį atsirado virš 10 tų moterų, nors anksčiau buvo 0, kurios važiavo gimdyti į ligoninę ir viskas pavyko sėkmingai“, - „Žinių radijo“ laidoje „Pasaulis pagal moteris“ sakė G. Gardžiulienė.
Pašnekovė pasakojo, kad Kenijoje yra įprasta, kad vyrai gali turėti kelias žmonas, ypač tai gaju kaimuose.
Jie turi tiek žmonų, kiek gali išlaikyti. Nepaisant, vyrai dar turi ir draugių kitose vietovėse.
„Žmona būna tik namie, ji dirba visokius namų, lauko darbus. Bet ne visos moterys įtelpa į šiuos rėmus, aš tiesiog bendravau su skurdžiausiu sluoksniu. Jų darbas – namų tvarkymas ir darbas laukuose – ryžių, kukurūzų auginimas. Tai yra be galo sunkus darbas. Devintam mėnesy nėščia moteris neša didžiulius ir sunkius kibirus, o vyrams tai atrodo labai natūralu“, - gyvenimo Kenijoje ypatybes dėstė moteris.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.
