aA
Šiandieninė tvarka daugelyje parduotuvių, kai galima prieiti prie prekių, paimti jas, apžiūrėti, pažiūrėti kainą, nesistumdant alkūnėmis prie prekystalio su kitais pirkėjais, atrodo paprasta, logiška. Tiesa, ši sistema egzistuoja ne taip seniai – prieš šimtą su trupučiu metų pasaulyje nebuvo didelių parduotuvių, kuriose prekyba nepriklausytų nuo pardavėjo paslaugumo.
Parduotuvė
Parduotuvė
© Shutterstock

Štai kelios naujovės, kurios suformavo šiuolaikines parduotuves ir prekybos centrus:

Lentynos su kainomis

Iki 20 a. konkreti prekės kaina nebuvo norma. Bet kokių produktų kaina per dieną galėdavo stipriai padidėti, nes vyresnysis pardavėjas ar parduotuvės šeimininkas pastebėjo didesnį susidomėjimą preke. Be to, kaina, kurią pasakydavo atsitiktiniam, o ne pastoviam pirkėjui galėjo stipriai priklausyti nuo to, kiek mokus atrodo tas pirkėjas.

Be abejo, daugelis valstybių reguliuodavo pirmo būtinumo produktų kainas, jose kiekvienas pirkėjas žinojo, kad miltų kilogramas kainuoja tiek, o druskos kilogramas – štai tiek, ir taškas. Bet dauguma parduotuvėse siūlomų prekių nepriklausė pirmojo būtinumo produktams.

Pirkimas vykdavo taip: tarkime, žmogus užeidavo į maisto produktų ar skrybėlių parduotuvę ir rinkdavosi, kokią prekę iš esančių už pardavėjo nugaros jam norėtųsi apžiūrėti, arba teiraudavosi prekės kiekio ir kainos. Pirkėjas galėdavo derėtis, ginčų dėl galutinės pirkinio vertės buvo galima išgirsti pačiose vairiausiose parduotuvėse. 19 a. pabaigoje viską pakeitė žmogus, vardu Frankas Woolworthas.

Šis jaunas ūkininkas, ieškodamas geresnio gyvenimo, atvyko į Lankasterio miestą Pensilvanijos valstijoje ir įsidarbino pardavėju galanterijos parduotuvėje. Parduotuvės šeimininkas nebuvo juo patenkintas, nes Frankas buvo drovus ir parduodavo mažai prekių. Kartą, pamatęs dienos apyvartą, šeimininkas baisiai supyko ir pareiškė – arba rytoj bus didesnė suma, arba Frankas lėks iš darbo. Pagal tų laikų tvarką, jis pasielgė kilniaširdiškai, įspėjęs darbuotoją, nes galėjo tą pačią akimirką jį išvaryti.

Frankui teko skubiai kažką sugalvoti. Įdomu tai, kad jo idėjomis viso pasaulio parduotuvės naudojasi iki šiol. Per vieną naktį jis visiškai pertvarkė parduotuvę – visas prekes išdėliojo taip, kad pirkėjai galėtų jas apžiūrėti patys, o prie kiekvieno prekės buvo parašyta kaina (žemiausias šeimininko nurodytas variantas). Kasa stovėjo taip, kad buvo neįmanoma išeiti iš parduotuvės, nepastebėtam kasininko.

Norėdamas pritraukti pirkėjų dėmesį, Frankas surinko iš rūsio prekes, kurių niekas nebesitikėjo parduoti, ir išdėliojo jas prie virtinos, šalia pakabinęs užrašą „viskas – po 5 centus“.

Jis ne tik išpardavė prekes, kurios užėmė vietą rūsyje, bet ir pritraukė daug pirkėjų, kurie pirko ir kitų prekių parduotuvėje. Per dieną jis pardavė prekių už rekordinę sumą.

Parduotuvė
Parduotuvė
© Shutterstock

Nuolaidų sistema pirkėjams vilioti

Prieš pora šimtų metų nuolaidą galėjai gauti tik būdamas senu klientu arba dovanų, įsigijęs daug prekių.

Prieš šimtą metų, kai nustatytos kainos principas buvo daugiau mažiau paplitęs, nuolaidų darydavo brokuotoms prekėms, maisto produktams su trumpesniu galiojimo laiku ar ilgai užsigulėjusioms prekėms, kaip padarė F. Woolworthas.

20 a. rinkodaros specialistai sugalvojo, kaip pasitelkti nuolaidas, kad žmonės pirktų daugiau prekių už įprastą kainą – nuolaidos būdavo taikomos laikinai tai vienai, tai kitai prekių rūšiai, iš anksto nebūdavo žinoma, kokios prekės pasiūlys pigiau. Norėdami sutaupyti, žmonės dažniau užsukdavo į parduotuves, dairydavosi palankiausių pasiūlymų, o galiausiai daugiau pirkdavo (nors ir ne kiekvieną kartą, užėję į parduotuvę). Be to, pirkdami kelias prekes su nuolaida jie įsigydavo ir produktų už įprastą kainą. Taigi parduotuvės išlošdavo dėl prekių apyvartos, ne vien dėl antkainio.

Tualetai ir kavinės

Parduotuvė
Parduotuvė
© Shutterstock


19 a. apskritai nebuvo viešųjų tualetų moterims, o jų noras išeiti toli namų, kad tektų kažkur atlikti gamtinius reikalus, buvo laikomas nepadoriu. Padori moteris gyvena namuose ir tik trumpam apsilanko kitų padorių moterų namuose.

Pirmus viešus ir netgi nemokamus tualetus moterims 19 a. pabaigoje atidarė didelės parduotuvės, kuriose moterys galėdavo nusipirkti bet kokių tualeto reikmenų, aksesuarų, kosmetikos priemonių ir kasdieniam šeimininkavimui būtinų dalykų, kaip antai, arbatos servizą ar pan. Parduotuvių savininkai norėjo, kad damos nepabėgtų, kol apžiūrės visų prekystalių su viliojančiomis prekėmis, taigi tualetai buvo vienas iš pagrindinių argumentų, skatinančių damas pabūti ilgiau. Juo labiau, kad jau buvo išrasti klozetai su nuleidžiamu vandeniu, tad tualetai buvo maksimaliai tvarkingi ir priimtini naudotis.

Antra priemonė, skirta užlaikyti pirkėjas, buvo salonėliai parduotuvių patalpose, kuriuose buvo galima atsikvėpti, išgerti kavos ir suvalgyti gabalėlį torto. Būtent torto, nes, pagal etiketą, merginos ir moterys mažai ko galėdavo valgyti viešumoje. Torto buvo galima elegantiškai atsignybti desertine šakute, tai atrodė dailiai, taigi moterys numalšindavo alkį maksimaliai estetiškai ir tvarkingai. Šie salonėliai tapo restoranų ir kavinių prekybos centruose protėviais, jie teikė papildomos naudos.

Tose pačiose didelėse parduotuvėse „moterims“ sugalvojo prekes išdėlioti taip, kad prie nusipirktų pirštinaičių norint priderinti skarelę, reikėdavo praeiti pro kelis skyrius, viliojančius dar ko nors nusipirkti. Be to, kartais keisdavosi skyrių vietos, kad pirkėjai neįprastų prie vieno maršruto, o ieškodami reikiamo daikto apeitų kuo daugiau skyrių.

Dar viena iš senesnių laikų atėjusi gudrybė – parfumerijos skyrių įrengti prie durų. 19 a. gatvėse tvyrojo daugybė kvapų – arklių mėšlo, prakaito, fabrikų dūmų, grioviuose užsistovėjusių nešvarumų. Taigi iš parduotuvės sklindantys kvepalų aromatai buvo tarsi uždanga nuo gatvės kvapų, dėl jų parduotuvė atrodė miela, jauki vieta.

Šios didelės parduotuvės ėmė masiškai priiminėti į darbą merginas: pirma, pardavėjo priminė kambarines, pasirengusias aptarnauti danas, antra, daugelį prekių dama drovėtųsi aptarinėti su vyru pardavėju. Galiausiai pardavėjos nebuvo gėda paklausti, kur yra tualetas. Savaime suprantama, tais laikais negalėjo kabinti tualeto ženklų ir nuorodų ant sienų, tai būtų nepadoru.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(29 žmonės įvertino)
4.5862

Top naujienos

Jasikevičiaus sugrįžimas į Kauną paženklintas klaidų jūra ir pergale prieš „Žalgirį“ (420)

„Žalgirio“ (5-7) duobė Eurolygoje gilėja – Lietuvos čempionai po penktadienio dvikovos Kaune...

Iš Vilniaus greitoji iškviesta į Ukmergę: atvykusi medikė nesulaikė ašarų – 35 metų pacientė nesulaukusi pagalbos mirė (638)

„Karščiuojanti pacientė saugiai perduota į rūpestingas infekcinės ligoninės slaugytojų...

Kaip Hitleris ištekindavo savo meilužes, arba garsiausios ir įtakingiausios Trečiojo reicho moterys (35)

Karas laikomas vyriška prerogatyva, tačiau moterų vaidmuo jame irgi svarbus. Net Vokietijoje, nors...

Prekybos po „Brexit“ susitarimo pasiekti nepavyko (11)

Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos derybininkai penktadienį pareiškė, kad jiems...

Latvija dėl COVID-19 grėsmės įšaldo keleivių pervežimą į Lietuvą (26)

Latvijoje dėl koronavirusinės infekcijos pavojaus nuo šeštadienio įsigalios reikalavimas...

Vietoj kalėdinių dovanų policija vairuotojus pradžiugino pluoštu baudų (18)

Klaipėdiečiai pastebi, kad paskutiniu metu daugiabučių kiemuose padaugėjo pareigūnų, kurie...

PSO: vakcina nereiškia koronaviruso eliminavimo (65)

Vien tik vakcinavimo nepakaks pandemijai baigti, penktadienį perspėjo Pasaulio sveikatos...

Klaipėdos rajone kyla du krematoriumai: gyventojai nerimauja dėl šalimais esančios mokyklos (67)

Netoli Klaipėdos kyla net du krematoriumai iš karto. Ilgą laiką leidimus derinę verslininkai...

Ligoninėje mirusio paciento dukrai – tūkstantinė kompensacija: medikai tinkamai neįspėjo apie gresiantį pavojų (60)

Apie galimas komplikacijas paciento tinkamai neinformavę gydytojai privalo prisiimti atsakomybę,...