aA
Dažnai žmonės ilgai ieško virškinimo sistemos sutrikimų priežasčių, kol paaiškėja, kad už to slypi kasdienis stresas. Skubame, lekiame, nerimaujame, o vėliau kenčiame pilvo pūtimą, pykinimą, nenormalų alkį arba jo nebuvimą, tuštinimosi problemas.
© DELFI / Karolina Pansevič

Psichiatrė Aistė Leleikienė įsitikinusi: stresas visada sutrikdo virškinimo sistemą. O gastroenterologas Limas Kupčinskas paaiškina, kokius simptomus sukelia psichologinė įtampa.

Trumpalaikį ar ilgesnės trukmės stresą patiriame visi. Anot medikų, tai tokia fiziologinė organizmo reakcija, kai kūnas reaguoja į įvairių rūšių įtampą: su kuo nors susipykus, patekus į spūstį, kur nors vėluojant, susikaupus daugybei darbų, netekus artimojo ar panašiai. Nedidelis biologinis stresas, kai organizmas reaguoja į aplinkos ar organizmo pokyčius, skatina gyvybines funkcijas, grūdina, paspartina reakciją, pagerina koncentraciją. Tačiau ilgalaikis stiprus stresas gali padaryti žalos ne tik psichinei, bet ir fiziologinei būklei, sukelti skausmingus simptomus, paaštrinti tam tikras ligas.

Kankinantys virškinimo sutrikimai: dažnam tenka ilgai varstyti gydytojų duris, kol supranta – priežastis visai kita
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kaip teigia psichiatrė Aistė Leleikienė, neretai žmogus, kenčiantis nuo pykinimo, vėmimo, tuštinimosi sutrikimų, pilvo skausmų ir panašių simptomų, ilgai tiriasi pas gastroenterologus, ieško organinės patologijos, ir tik vėliau sužino, kad virškinimo sutrikimų priežastis – psichologinės problemos.

Psichiatrė aiškina, kad stresas veikia per vegetacinę nervų sistemą: „Stresas skatina į kraują išsiskirti adrenaliną bei kortizolį. Šie streso hormonai sutrikdo normalią organizmo veiklą. Organizmas pasiruošia gintis, saugotis, kovoti. Žmogus jaučia pyktį, baimę, nepasitikėjimą savimi, irzlumą, nemigą. Gali išsivystyti nerimo sutrikimas ar depresija.“

Esant tokiai psichologinei būklei sulėtėja virškinimo sistema, teigia A. Leleikienė. Gali atsirasti pykinimas, vėmimas, sunkumas skrandyje, dažnesnis tuštinimasis, pilvo pūtimas, skausmai pilve. Tad jei nėra organinės patologijos, pakitimų skrandyje, šių simptomų mažinimui prireiks išmokti nusiraminti, kokybiškai ilsėtis, o gal ir pradėti gydymą psichoterapijomis ar medikamentais, mažinančiais psichikos jautrumą.

Kankinantys virškinimo sutrikimai: dažnam tenka ilgai varstyti gydytojų duris, kol supranta – priežastis visai kita
© Shutterstock nuotr.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas taip pat tvirtina, kad stresas, pavyzdžiui, per egzaminus ar keliones, sutrikdo skrandžio, žarnyno veiklą. Streso metu, pasak gydytojo, stimuliuojama vegetacinė nervų sistema, išsiskiria neuromediatoriai, kurie pagreitina, sulėtina žarnyno motorines funkcijas, sukelia lygiųjų raumenų susitraukimus ir taip valdo visą virškinimo sistemą. L. Kupčinskas aiškina, kad sveikam žmogui trumpalaikis stresas gali didelės įtakos ir neturėti, tačiau esant ir fiziologiniams pakitimams ar įtampai užsitęsus ilgėliau gali atsirasti vienas ar keli iš šių simptomų:

1. Meteorizmas – pilvo pūtimas dėl žarnose ar pilvaplėvės ertmėje susikaupusio dujų pertekliaus. Šis reiškinys gali atsirasti dėl aerofagijos – dėl nerimo ar baimės žmogus rija daugiau seilių, o su jomis į skrandį patenka daugiau oro.

2. Viduriavimas. Pažįstamas ir labai nepageidaujamas kelionių palydovas, kartais aplankantis ir persikrausčius ar patiriant kitokio pobūdžio reikšmingus pokyčius. Ištinka dėl to, kad stresas gali sukelti žarnyno raumenų spazmus.

3. Vidurių užkietėjimas. Tai galima paaiškinti tuo, kad esant nervinei įtampai kūnas pasiruošia gynybai, yra itin susikaupęs, tuo metu persitvarko organų aprūpinimas energija bei deguonimi: daugiau kraujo tiekiama į smegenis bei raumenis, mažiau krauju aprūpinami vidaus organai ir dėl to sulėtėja virškinimas.

Kankinantys virškinimo sutrikimai: dažnam tenka ilgai varstyti gydytojų duris, kol supranta – priežastis visai kita
© Shutterstock nuotr.

4. Skrandžio opa - pažeidimas apatinės stemplės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinėje. Anksčiau buvo manyta, kad opos visada susijusios su stresu. Tačiau, kaip teigia L. Kupčinskas, paaiškėjo, kad skrandžio opą sukelia bakterija Helicobacter pylori arba per dažnai vartojami vaistai nuo skausmo ar uždegimo (tokie kaip aspirinas), kurie pažeidžia skrandžio gleivinę. Vis dėlto, stresas gali paaštrinti šį defektą.

5. Funkcinis rėmuo. Dažnai panašus į refliuksą, pasireiškiantis skrandžio deginimo pojūčiu.

6. Dirgliosios žarnos sindromas. Esant genetiniam polinkiui bei streso poveikiui šis sutrikimas pasireiškia pilvo skausmu kartu su tuštinimosi sutrikimais: vidurių užkietėjimu ar paleidimu. Šio sindromo atsiradimui stresas, nervinė įtampa, neigiamos emocijos turi itin didelę įtaką.

7. Funkcinė dispepsija - skrandžio spazminiai skausmai, sulėtėjęs maisto pasišalinimas, sukeliantis skausmus, pilnumo jausmą.

Ilgametė gydytojo gastroenterologo patirtis rodo, kad daugelis minėtų sutrikimų išnyksta tiesiog sumažėjus stresui. Tačiau jei stresas ilgalaikis, simptomai gali tapti lėtiniais ir tada nebepakanka nei spazmus nuimančių ar rūgštingumą koreguojančių vaistų – būtina medikamentais mažinti nervų sistemos jautrumą, kartais prireikia ir psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro pagalbos.

L. Kupčinskas primena sveikos mitybos svarbą ir skatina valgyti daug skaidulų turinčio maisto (grūdų, daržovių), nes jis pagerina virškinimą, vartoti pakankamai skysčių, vengti kavos, alkoholio, žalingų įpročių. Tiek virškinimui, tiek gerai psichologinei būklei naudinga ir kasdienė fizinė veikla. Žmonės, kurie nuolatos mankštinasi, lengviau susidoroja su stresą sukeliančiais įvykiais, labiau pasitiki savimi, yra drausmingesni ir greičiau atgauna dvasinę pusiausvyrą. Ir galiausiai – svarbu leisti sau kokybiškai pailsėti. Atradus harmoniją gyvenime ir geriau susidorojant su stresu žymiai sumažėtų ir virškinimo sutrikimų rizika.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (217)

Atskridus į Kijevą įtarti tai, kad šalis kariauja, galima dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (20)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (51)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (5)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sostinėje „eTransport“ automobilis aplamdė stovinčias mašinas ir apvirto (1)

Vėlų penktadienio vakarą, apie 23 val., Vilniuje, Mindaugo g. apvirto pavėžėjimo įmonės „...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (70)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (595)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (587)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (138)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (118)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...