Tokia keista, bet naudinga idėja kadaise šovė į galvą Tolimųjų Rytų mokslo legendai – medicinos mokslų daktarui, pasaulinio garso farmakologui, naujų vaistų ir ištisų medicinos sričių kūrėjui Izraeliui Ickovičiui Brechmanui.
Profesorius Brechmanas nutiesė tiltus tarp Rytų medicinos ir šiuolaikinio mokslo. Ieškodamas trokštamos panacėjos, jis žvalgėsi į Usūrio taigą ir vandenyno gelmes. Jis tyrinėjo trepangų, medaus, moliuskų, ragų savybes, pasiekė, kad į maisto pramonę būtų įvestas geltonasis cukrus su eleuterokoku, sukūrė tinktūrų „Ussurijskij balzam“ ir „Aukso ragas“ receptus.
Tarp garsiųjų jo nuopelnų – publikacijos apie ženšenio ir eleuterokoko naudą, apie kurią anksčiau masinis vartotojas net nežinojo. Tačiau profesorius ir toliau dirbo adaptogenų – medžiagų, galinčių padidinti žmogaus organizmo adaptacines galimybes – tyrimo kryptimi.
Ieškojo veiksmingo būdo kovai su alkoholizmu
