Kitaip tariant, buityje savaime gimstantys šios poros kūriniai turėtų pasirodyti artimi ir sukelti pritarimo šypsnį daugumai klausytojų, susidūrusių su kasdiene šeimos gyvenimo tėkme.
Interviu metu išgirdę klausimus jie dažnai prapliumpa juoku. Tarpusavyje čiauškėdami angliškai, vienas kitam antrindami, atsiklausdami nuomonės arba pritariamai linkčiodami, jie atrodo tarsi ką tik susižadėję įsimylėjėliai. Net labai stengdamasis nepastebėtum nė menkiausio ženklo, kad juos būtų bent kiek prispaudusi šeimyninio gyvenimo rutina.
- Kaip ir kada dažniausiai kuriate? Kartu ar kiekvienas atskirai? Kaip dalijatės autorių teises?
Jurgis: Projektą „The Ball and Chain“ pradėjome gana spontaniškai. Muzikuoti kartu tekdavo per įvairius draugų susibūrimus, kaip sakoma, „trauk gitarą ir palinksmink susirinkusiuosius“, o repertuare turėjome tik vieną dainą. Dažniausiai vienas iš mūsų sukuria melodiją, kitas tekstą, o tada lipdome, išgryniname, koreguojame. Ne tik paprasta, nuoširdu, linksma, bet ir lengvai įgyvendinama. Galime tai daryti namų aplinkoje ar atostogaudami prie jūros.
- O pykčių nebūna?
Erica: Būna, būna. Tada padedame viską į šalį porai savaičių ir pamirštame, o paskui vėl pradedame iš naujo.
- Ar muzikavimas kartu yra vienas iš būdų praskaidrinti kasdienybę? O gal tai – įprastos jūsų dienotvarkės dalis?
Erica: Mes tikrai nežiūrime į tai kaip į darbą.
Jurgis: Tokia praktika jau tapo mūsų gyvenimo dalimi. Kiekvienas turime savo kūrybinių sumanymų, projektų, tad muzikavimas kartu yra lyg poilsis, mūsų pabėgimas nuo kasdienybės. Visa tai darome dėl malonumo. Vienas iš sunkiausių dalykų buvo prisiversti, rasti laiko bendroms dainoms baigti, kad būtų galima pateikti jas klausytojams.
- Labai paprastas klausimas: kas jus įkvepia?
Erica: Viskas. Tai gali būti paprasčiausias pokalbis, įvairūs įvykiai ar kur nors perskaitytas straipsnis.
Jurgis: Šio projekto dainos – meilės dainos. Joms pasirinkta paprasčiausio pokalbio forma: Erica pasako savo nuomonę, aš – savo. Šmaikščiai, su sarkazmo prieskoniu atskleidžiamas dviejų žmonių požiūris į tą pačią temą tiek jausmų, tiek buitiniu lygmeniu.
- Kaip dalijatės buities darbus?
Jurgis: Viskas vyksta savaime, nėra jokių nusistovėjusių taisyklių, nuolat iš naujo perskirstome pareigas, tai amžinas procesas. Tarkime, mano diedukai yra vedę jau penkiasdešimt metų ir net jiems tenka ieškoti išeičių, vienam prie kito prisitaikyti. Manome, kad ribų tobulėti šioje srityje nėra. Blogiausia, kas gali nutikti santykiams, – abejingumas ir aistros stoka. Turi vykti nuolatinės derybos, kivirčai ir susitaikymai.
- Kadangi menininkų kasdienybė gerokai skiriasi nuo kitų profesijų atstovų, gal įvardytumėte, ką jums reiškia rutina?
Erica: Žinoma, nėra darbo nuo 9 iki 17 valandos, bet yra dalykų, kuriuos reikia kasdien daryti dėl vaikų.
Jurgis: Rutina yra sveikas dalykas, patinkantis organizmui. O Erica yra tikra diva, tad jai sunkiau prisiderinti prie šeimos įpročių.
Erica: Man nelengva rytais anksti keltis, bet po truputį baigiu priprasti ir prie to.
Jurgis: Pavyzdžiui, aš nesu turėjęs „normalaus“ darbo nuo 2001-ųjų, o Erica išvis nėra dirbusi. Gyventi padrikai yra gana smagu, bet sulauki tokio amžiaus, kai nebegali sau leisti to daryti, norisi pačiam valdyti situaciją. Kitaip apimtų stresas. Net kurdami esame priversti laikytis disciplinos.
- Pristatydami projektą kalbėjote: „Vedę, su dviem vaikais ir šunimi. Šios aplinkybės leidžia mums vienas kitą meiliai vadinti „The Ball and Chain“. Beje, yra nemažai šeimų, kurioms ir du vaikai pasirodytų per menka kliūtis išsilaisvinti, nes noras pajusti šviežio įkvėpimo gūsį būna užvis stipresnis. Jūsų manymu, kokie ingredientai įeitų į laimingų ilgalaikių santykių receptą? Kur yra riba, skirianti jūsų minėtą laimingą būtį ir jausmus „suvalgančią“ rutiną?
Jurgis: Jeigu kas nors sužinos, tegul ir mums tą receptą būtinai praneša. Svarbiausia išmokti kiekvieną naują dieną priimti kaip dovaną. Sutikęs Ericą supratau, kad nerasiu geresnio žmogaus, bet svarbiausia yra pajausti aistrą. Mano mama yra pasakiusi, kad jeigu nebėra aistros, gali eiti ir eiti pas seksopatologus, apsipirkti sekso prekių parduotuvėse – niekas nebepadės. Reikia atrasti meilę iš naujo ir išlaikyti tą gerąją būseną kuo ilgiau. Teisingai pasakiau, Erica?
Erica: Taip.
- Kaip manote, kokius išbandymus atlaikiusius du žmones galima vadinti brandžia šeima?
Erica: Turinčius vaikų, nes vestuvės pačios savaime nieko nepakeičia.
- Kaip laisvalaikį pakoreguoja jūsų sūnų Prano ir Antano norai?
Abu: Visiškai. Anksčiau mes aktyviai linksminomės, o dabar negalime vėlai keltis ir valgyti pusryčių vietoje vakarienės.
Jurgis: Kalbant apie vaikus, manau, kad ir mums patiems sveika išlaikyti vaikišką požiūrį į viską. Turiu omenyje smalsumą, pažadinantį viduje tūnantį vaiką. Svarbiausia nebijoti fantazuoti ir būti kūrybingiems. Būti ne tiek tėvais, kiek draugais.
- Ar prisimenate, iš ko paskutinį sykį juokėtės?
Abu: Ko gero, iš vaikų. Dažniausia mūsų pokalbio tema – „tas padarė tą, tas pasakė tą“. Kasdieniai anekdotai.
- Kokių atlikėjų ar grupių plakatai kabojo jūsų kambariuose, kai buvote paaugliai?
Jurgis: Tu geriau nesakyk...
Erica: Madonnos, „Guns N’Roses“, „Metallica“, Michaelo Jacksono, Stingo, „The Police“... Visa siena buvo apklijuota muzikantų plakatais...
Jurgis: Aš nuo 13 metų nėriau į indie roką. Buvau pamišęs dėl „Pixies“, „Sonic Youth“, nors dabar galiu klausyti tik poros jų albumų. Tarkim, net „LCD Soundsystem“ semiasi idėjų iš senų „Sonic Youth“ albumų, kurie buvo populiarūs dešimtojo dešimtmečio pradžioje.
- Kada ir kokios muzikos klausėtės paskutinį kartą?
Abu: Tai ir buvo „LCD Soundsystem“ naujausias albumas „This Is Happening“. Kompaktinius diskus perkame retai, bet jeigu jau kas išties patinka, būtinai įsigyjame.
Jurgis: Erica paskutinį kartą pirko „Mumford and Sons“ debiutinį darbą „Sigh No More“. Mašinoje tas pats kompaktas gali groti net mėnesį. Tačiau dabar ir vaikai pakoreguoja, ką galima, ko negalima klausyti.
- Ką manote apie šiandienę Lietuvos populiariosios muzikos sceną? Kaip vertintumėte pokyčius joje nuo to laiko, kai jūs čia pradėjote karjerą?
Erica: Kai prieš dvylika metų mes pradėjome muzikuoti, beveik visi koncertavo su fonograma. Dabar situacija kur kas geresnė.
Jurgis: Reikėtų kalbėti apie atskiras sroves. Žinoma, blogas skonis nėra nusikaltimas, tačiau tik tam tikros srovės juda į priekį.
Erica: Aš nesuprantu tos rusiškos popmuzikos, dainuojamos lietuvių kalba.
Jurgis: Yra per mažai institucijų ir žmonių, kurie palaiko muzikantus ir stengiasi formuoti muzikinę kultūrą, be to, televizijos ir radijo stočių situacija nėra gera. To negali pakeisti pavieniai atlikėjai. Reikia subsidijuoti muziką, remti ją įvairiomis formomis, o valstybė apkrovė muzikantus neadekvačiais mokesčiais. Čia tas pats, kas boksininką išleisti į ringą surištomis rankomis.
- Kieno iš kolegų koncerte lankėtės pastarąjį kartą?
Abu: Prieš porą dienų buvome bosininko pasirodyme „Round the Sound“.
Jurgis: Savaitgalį norėjau apsilankyti Leono Somovo ir Jazzu koncerte, bet nespėjau...
- O kokia ir kieno muzika dažniausiai skamba jūsų namuose? Ar sutampa jūsų muzikiniai skoniai? Niekad nesiginčijate, kokios kompaktinės plokštelės klausytis?
Jurgis: Ericos ir mano klausoma muzika skiriasi, tačiau yra toks siauras muzikos stilių „ruožas“, kur mūsų skoniai sutampa. Jai patinka r’n’b, o man – indie rokas, electro punk, bet randame bendrą kalbą, nes abu mėgstame senesnį soulą ar tokius populiariosios muzikos klasikos atlikėjus kaip Frankas Sinatra, Louis Armstrongas. Žodžiu, sąrašas būtų gana ilgas...
- Kas inspiravo šeštajam dešimtmečiui būdingą projekto „Ball and Chain“ įvaizdį? Ar jūs irgi esate „Mad Men“ žiūrovai?
Erica: Kodėl visi šito klausia? Nesame žiūrėję nė vienos serijos... Tik būdami Kolumbijoje matėme šio serialo anonsą. Mus įkvėpė Audrey Hepburn, Franko Sinatros, Elizabeth Taylor, Marilyn Monroe laikmetis ir elegancija.
Jurgis: Nors tada ir negyvenau, bet jaučiu didelę nostalgiją šiam laikmečiui. Mano nuomone, iki septintojo dešimtmečio visuomenė pasiekė aukščiausią estetikos lygį, o visa, kas buvo po to, tėra griovimas, neigimas, variacijos, imitacijos...
- Projektui „Tabami goes Madonna“ su Daiva Urbonavičiūte sukūrėte net kelis įvaizdžius, įkvėptus Madonnos scenos kostiumų, kartu su ja ruošėtės „Eurovizijos“ pasirodymui, apdovanojimų ceremonijoms, o „InCulto“ dirbo su Ieva Rimkute. Su kokiais dar dizaineriais yra tekę bendradarbiauti, kurie paliko geriausią įspūdį?
Erica: Apdovanojimams pasirengti dar yra padėjusi ir Sandra Straukaitė, o vestuvinę suknelę siuvo Ramunė Piekautaitė.
Jurgis: Taip, iš Ramunės įsigytume ir daugiau drabužių, jeigu uždirbtume daugiau pinigų (abu juokiasi)... Pirma dizainerė, su kuria man teko susidurti dar pačioje karjeros pradžioje, buvo Aušra Norkutė, o dabar dirbame su Robertu Kalinkinu.
- Kaip manote, ar efektingi scenos kostiumai gali tapti viena iš pasirodymo sėkmės priežasčių?
Jurgis: Taip, bet jokiu būdu ne vienintele. Turi būti estetiška visuma. Pernai dalyvaujant „Eurovizijoje“ buvo pasikeitusi „InCulto“ filosofija, tad pagal aprangą klausytojui buvo lengviau mus identifikuoti.
Erica: Su „Skamp“ niekad per daug apie tai negalvojame. Tačiau pristatant „The Ball and Chain“ projektą net ir scenos įvaizdžiu noriu pabrėžti, kad tai, ką darome mes su Jurgiu, nesusiję su „Skamp“.
Jurgis: Siekiame muzikos ir vaizdo dermės: vizualinis įvaizdis turėtų tikti muzikai lyg pirštinė rankai. Atlikėjas turi atrodyti taip, kad jeigu stebėtum jį ant scenos užsikimšęs ausis, įsivaizduotum muziką, panašią į jo atliekamą. Gera muzika turi įtikinti, o tam reikalingas filosofinis vertybinis pagrindas. Išvaizda privalo visa tai papildyti ar bent jau tam neprieštarauti.
Erica: Būna liūdna žiūrėti, kai ant scenos matai kokią mergaitę, atrodančią lyg su skolinta ir nepatogia suknele.
- Kadaise Erica minėjo, kad jai patinka Gwen Stefani ir jos sukurto prekės ženklo LAMB produkcija. O kas dar iš atlikėjų jus įkvepia kuriant scenos įvaizdį? Kuriuos muzikantus galėtumėte pavadinti scenos ir stiliaus ikonomis?
Erica: Pirmiausia tai būtų Madonna, dar Michaelas Jacksonas. Juos tikrai būtų galima pavadinti ikonomis. O Róisín Murphy yra tobula viskuo – nuo atliekamos muzikos iki aprangos stiliaus.
Jurgis: Aš sakyčiau, kad Davidas Bowie yra žymiausias visų laikų scenos
chameleonas. Šiaip kiekvienas atlikėjas turėtų būti bent šiokia tokia mados ikona.
- Kiekvieną sykį išleidę naują albumą ar pristatę programą atlikėjai daro tai, kas Lietuvoje vadinama „įvaizdžio keitimu“. Ar visuomet kreipiatės į profesionalus? Ar dažniausiai patys turite pirminę idėją? Kaip vyksta šis procesas?
Erica: Taip, idėją turime visada...
Jurgis: ...o tada svarbiausia surasti žmogų, kuris tave suprastų iš pusės žodžio. Esame lojalūs, tad su dizaineriais ir stilistais bendradarbiaujame tol, kol pajuntame, kad atėjo laikas keistis ir norisi ko nors „šviežesnio“. Tai natūralu.
- Erica, Lietuvos žiniasklaida vis pastebi, kad Tu išsiskiri tiek kasdienės, tiek koncertų aprangos skoningumu. Ar niekad nekilo noras imti ir pačiai pradėti kurti scenos kostiumus savo ar Jurgio pasirodymams?
Erica: Ne, niekad. Bent jau kol kas. Aš turiu idėjų, kurias įgyvendina profesionalai. Jeigu jau ką daryčiau, vis tiek bendradarbiaučiau su kokiu dizaineriu.
Jurgis: Juk net tos įžymybės, kurios turi savo drabužių linijas, mažai ką daro pačios: tiesiog jos turi užtektinai pinigų sumokėti visiems, kurie žino, kaip gerai atlikti savo darbą.
- Ar teko koncertuojant patekti į kokią kuriozišką situaciją, susijusią su apranga?
Erica: Kažkada dainuojant pasidarė vėsu. Žiūriu, ogi visas suknelės šonas praplyšęs. Pabaigusi dainą tiesiog nubėgau į užkulisius persirengti ir viskas. Tokių dalykų nereikia sureikšminti ar parodyti publikai.
Jurgis: Buvo tokių situacijų, kai pamatai drabužius likus kelioms minutėms iki pasirodymo scenoje. Tokie dalykai nutinka per skubėjimą. Blogiausia, kai nebėra laiko nieko pakeisti ir koreguoti, o tau tiesiog nepatinka, kaip atrodai.
- Kaupiate scenos kostiumus ar atsikratote tų, kurių niekad nebedėvėsite?
Erica: Viską laikome rūsyje.
Jurgis: Gal penkiasdešimtmečio proga ką smagaus sugalvosime ir tada visa tai pravers (juokiasi)...
- Dar šiemet Erica rengiasi išleisti solinį albumą. Kiek prie jo kūrybos ir techninio proceso yra prisidėjęs Jurgis?
Erica: Vis dėlto albumas greičiausiai pasirodys kitąmet, nes norisi padaryt gerai, o tam reikia laiko.
Jurgis: Šis albumas turi atskleisti visus Ericos talentus: nuo vokalo galimybių iki plastiško judėjimo scenoje. Galiu padėti tik prodiusavimo srityje, tad didžiausias mano indėlis – konsultavimas. Labai pasitikiu savo žmona ir man gera žinoti, kad prireikus patarimo visada išgirsiu nuoširdžią jos nuomonę.
- Kokie artimiausi jūsų planai?
Jurgis: Dirbsime su „The Ball and Chain“. Šią vasarą pasirodys dar keli klipukai, o tada dainas dėsime į albumą ir koncertuosime. Artimiausias pasirodymas įvyks birželio 25 dieną Klaipėdoje, klube „Terasa“.
Norime puoselėti kitokį pristatymo formatą: maksimaliai išnaudoti internetą ir žaisti su estetika.
Dėkoju už pokalbį.
Tobulos popietės scenarijus:
Erica: vandenynas, baltas smėlis, šiltas vėjelis ir greta žaidžiantys mūsų vaikai.
Jurgis: Nieko neveikimas prie šiltos jūros.
Mėgstamiausias filmas:
Erica: Luc Besson „Leon“, Frank Darabont „Shawshank Redemption“, Guy Ritchie „Lock, Stock and Two Smoking Barrels“.
Jurgis: Mike Nichols „The Graduate“, Michel Gondry „Eternal Sunshine of the Spotless Mind“, Guy Ritchie „Revolver“.
Paskutinė perskaityta knyga:
Erica: Elizabeth Gilbert „Valgyk, melskis, mylėk“.
Jurgis: Ernest McCausland „El alma del acordeón“.
Firminis patiekalas:
Erica: Kepta sojų varškė (tofu) su daržovėmis ir ryžiais.
Jurgis: Kepta sojų varškė (tofu) su daržovėmis ir ryžiais.
Dažniausiai vartojamas posakis:
Erica: „For f***’s sake!“ arba „Whatever“.
Jurgis: „For f***’s sake!“
Pirma įsigyta plokštelė:
Erica: Prie sausų pusryčių pakuotės pridėtas Technotronic „Pump Up the Jam“ arba Whitney Houston „I Will Always Love You“. Klausiausi tol, kol pati galėjau atlikti šią dainą nepriekaištingai.
Jurgis: „Def Leppard“ „Hysteria“ arba „Guns N’Roses“ „Appetite For Destruction“.
Liepos – rugpjūčio „L'Officiel" numeryje skaitykite:
Interviu: pokalbis su lietuve, užbūrusia Londoną dainomis
Prekės ženklo „LeMuse“ kūrėjos sėkmės paslaptys
Mada: „Chanel“ ir Šiaurės Europos šalių moterys
Kaip maudymosi kostiumėlis ištaiso figūros trūkumus
Aksesuarai: Ryškios detalės vasarai
Kelionės: įsimylėjėlių pėdsakai Paryžiuje
Armani – Dubajaus pažiba
Speciali rubrika vaikų mada: Stilingi mažyliai
Menas gyventi: Šiuolaikiška interjero klasika
