Eilinio, iš masės neišsiskiriančio, Lietuvos piliečio gyvenimo modelis
Iki 2000-ųjų metų buvau „eilinis“ Lietuvos pilietis, iš minios išsiskiriantis gal tik ilgais plaukais ir stilinga barzdele. Buvau prisiekęs mėsaėdis ir alkoholikas. Galiu drąsiai taip teigti, nes kone kiekvienas savaitgalis būdavo švenčiamas tuometinių draugų kompanijoje: pirtys, barai, tūsai ir t.t., o keli alaus buteliai su vytinta žuvimi buvo „duona kasdieninė“, šventas kasdieninis ritualas. Mėsos valgiau daug ir visokiais pavidalais, draugai stebėdavo, kad neįsisukčiau į žalių, tik užmarinuotų šašlykų puodą.
Ankstesnis gyvenimas primena kažkur skaitytą istoriją
Dabar jau beveik 13 metų esu abstinentas ir vegetaras. Į šį kelią pasukau paskui savo žmoną, o mūsų vaikai be jokio spaudimo, tiesiog sekdami mūsų pavyzdžiu užaugo tikrai nuostabiais žmonėmis. Dabar tikrai GYVENU, o visa, kas buvo prieš šitą virsmą, prisimenu tik kaip sapną ar kažkur perskaitytą istoriją. Atrodo, kad su tikru manimi tai visiškai nesusiję! O kažkada tai buvo taip tikra!!! Ir tai, ką turiu dabar, nei už ką nekeisčiau į tai, kas buvo tada.
Koks gyvenimas yra geresnis, gali nuspręsti tik pabandęs gyventi kitaip
Tikrai džiugu stebėti, kaip nors ir lėtai, bet keičiasi, sąmoningėja ir šviesėja mūsų visuomenė. Dar prieš keletą metų būtų nuskambėję gan utopiškai, o šiandien jau turime Tarptautinę Jogos dieną! Ir pati joga, ir sveikas gyvenimo būdas jau pamažu tampa nemažos dalies Lietuvos žmonių kasdienybe! Žinoma, tam vis dar priešinasi mūsų „tikrosios“ ir „moderniosios“ medicinos aštuonkojis, savo čiuptuvais apraizgęs mūsų nūdieną. Nes kaip gi čia bus, jei visi pradės gyventi sveikai, kas išlaikys daktarų armiją ir ligonines? Tie čiuptuvai pamažu atsileidžia.