aA
Daugybę viso pasaulio skaitytojų nuliūdino žinia apie charizmatiškosios Colleen McCullough mirtį. Australijos nacionaline vertybe laikoma kūrėja iš gyvenimo pasitraukė šių metų sausio 29 d. Praeitais metais australų žurnalistė Jacqueline Lang aplankė neįtikėtinai populiarią ir produktyvią rašytoją jos namuose Norfolko saloje.
Išleistas naujas „Erškėčių paukščių“ autorės romanas: interviu su ja
© Shutterstock

Žurnalistė prisipažino, kad imant interviu ją tiesiog pakerėjo Colleen McCullough atvirumas ir sąmojis. Deja, netrukus po šio interviu Colleen McCullough sveikata pablogėjo ir ji mirė nuo inkstų nepakankamumo.

Jūsų dėmesiui – interviu su rašytoja, kuriame kalbama apie paskutinį jos romaną „Saldžiai kartu“ (Lietuvoje jis išleistas metų pradžioje, iš anglų kalbos vertė Kristina Miliūnienė, išleido „Tyto alba“), kuriuo ji nepaprastai didžiavosi. Rašytoja tvirtino rašiusi šį romaną sau ir neplanavusi jo publikuoti. Bet jos agentas, perskaitęs rankraštį, suprato, kad šia istorija apie keturias australes slauges būtina pasidalyti su visu pasauliu.

Nuo to laiko, kai pasirodė legendinė Colleen McCullough epopėja „Erškėčių paukščiai“, pelniusi jai pasaulinę šlovę, praėjo 36-eri metai. Vis dėlto, net ir nusilpus regėjimui ir pašlijus sveikatai, ji toliau rašė knygas, padedama savo vyro Rico.

- Kas jus įkvėpė parašyti romaną „Saldžiai kartu“?

- Buvau ką tik pabaigusi savo penktąjį detektyvą apie Karmainą Delmoniką ir prieš pradėdama šeštą serijos knygą norėjau kiek pailsėti, padaryti pertraukėlę...

- Dauguma žmonių norėdami pailsėti išvažiuoja kur nors atostogauti...

- O man patinka rašyti! Esu sena griuvena ir prastai matau, todėl kelionės man sukelia daug nepatogumų. Kadangi nebegaliu piešti ir tapyti, nusprendžiau parašyti ką nors sau, savo malonumui – ką nors, kas mane pačią domintų. Man visai nerūpėjo, bus tai išleista ar ne. Rašau ne vardan publikavimo. O šiuo atveju išvis rašiau pramogai.

- Apie ką ši knyga?

- Joje pasakoju apie keturių labai skirtingų merginų – Edos, Greisės, Gabanos ir Kitės – gyvenimus. Jos – seserys, dvi dvynių poros, gimusios XX a. pradžioje ir į suaugusiųjų gyvenimą įžengusios Didžiosios depresijos metais. Beje, šis Australijos istorijos periodas literatūroje nepelnytai ignoruojamas.

- Knygos pradžioje visos keturios seserys dar labai nepatyrusios ir, žinoma, skaisčios...

- Tais laikais tekėdama mergina turėjo būti skaisti. Šiandien jaunos moterys neturi supratimo, kokie tai buvo laikai ir kaip skyrėsi papročiai. Tada dar nebuvo kontraceptinių tablečių – stebuklingų piliulių, galinčių apsaugoti nuo nėštumo. Mergina, užmezgusi romaną, rizikavo pastoti – jei taip atsitikdavo, jos laukė nepavydėtinas likimas. Tai nuostabi knyga jaunoms merginoms, padėsianti suprasti, ką turėjo ištverti jų močiutės.

- Laimė, dabar daug kas pasikeitė.

- Na, ir šiais laikais protingi vyrai ne itin mėgsta pasileidusias merginas. Jiems labiau patinka išrankios moterys.

- Ar ir jūs buvote išranki?

- O, aš buvau labai išranki – ir jaunystėje, ir senatvėje, ir apskritai visada!

Išleistas naujas „Erškėčių paukščių“ autorės romanas: interviu su ja
© Organizatorių archyvas

- Judu su vyru vedę jau 30 metų... Kokia laimingos santuokos paslaptis?

- Reikia išsirinkti tinkamą vyrą! Aš – viena laimingųjų, kurioms pasisekė. Mes vis dar mylime vienas kitą – labiau negu bet kada. Buvau 46-erių, kai tekėjau, o jis – tikras gražuolis! Gera būti su mylimu žmogumi...

- Ar jūsų vyras mėgsta sukiotis virtuvėje? Gal palepina kokiais skanėstais?

- O ne, jis nemoka gaminti! Aš ką nors pagaminu ir įkišu į šaldytuvą, o jis paskui pasišildo.

- Ar ilgai rinkote medžiagą romanui „Saldžiai kartu“?

- Nepasakyčiau. Šįkart ypatingų tyrimų neprireikė – aš pati augau ekonominės krizės metais. Gimiau 1937-aisiais, baigiantis Didžiajai depresijai, ir puikiai prisimenu, kaip mes gyvenome. Matyt, įtraukiau tuos įspūdžius su motinos pienu...

- Pažįstu moterį, gimusią Didžiosios depresijos metais, ir pastebėjau, kad ji labai taupi. Kaip manote, ar šis bruožas būdingas visiems, patyrusiems ekonominės krizės sunkumus?

- Manau, taip. Žmonių, augusių tais baisiais laikais, niekada neapleidžia baimė, kad senatvėje jie neturės ko valgyti ir iš ko gyventi...

- Kiek laiko rašėte „Saldžiai kartu“?

- Pirmą rankraštį parašiau labai greitai – per šešias savaites. Man velniškai patinka rašyti! Stengiausi, kad pati istorija būtų paprasta, knygoje nė vienas personažas nenužudomas. Gal todėl kritikai ne itin mėgsta mano knygas. Jų manymu, jei autorius nerašo apie vargus ir kančias, vadinasi, jo knyga – šlamštas.

- „Saldžiai kartu“ neplanavote publikuoti. Kaip atsitiko, kad knyga išvydo dienos šviesą?

- Aš tiesiog nusiunčiau rankraštį savo agentui į Niujorką, norėdama išsiaiškinti, ar jis išvis publikuotinas. Michaelas perskaitė rankraštį ir pareiškė, kad „Saldžiai kartu“ – nuostabus romanas, kažkuo panašus į „Mažąsias moteris“. Kiek teko girdėti, skaitytojų atsiliepimai irgi labai geri.

- Sunku patikėti! Turint galvoje Jūsų sėkmę, dar abejojote, ar romanas išvis publikuotinas?..

- Keista, bet paprastai iš savo knygų nieko nesitikiu ir niekada nežinau, kaip į jas reaguos skaitytojai. Kiekvienas mano rankraštis man atrodo nuobodus ir apskritai blogiausias iš visų parašytų!

- Kaip manote, ar „Saldžiai kartu“ galėtų virsti TV serialu?

- O taip, norėčiau, kad kuri nors Australijos televizija paverstų knygą TV serialu! Tik jokiu būdu neprileisčiau amerikiečių – jie viską sugadintų!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Gyvenimas ant rubežiaus: „Pircin aini su visais dziaugsmais“ (1)

Jeigu pabandysime aplink Musteiką 15-20 kilometrų spinduliu suskaičiuoti visus kaimus ir jo...

Spontaniška idėja tapo sėkmingu panevėžiečių verslu: per karantiną įgyvendinti patarimai padvigubino pardavimus (28)

Prieš pandemiją įmonė „Mur Mur apranga“ turėjo sėkmingą fizinę parduotuvę Panevėžyje ,...

Kas ir kodėl platina žinią apie teroro aktą Lietuvoje: įsivėlė ir Seimo nariai (23)

Kas sieja degantį vilkiką su dujų cisterna, Lenkijos parlamentarus iš valdančiųjų partijos ir...

Pandemijos akivaizdoje išryškėjo pavojinga tendencija: jeigu taip tęsis ir toliau, sulauksime ne tik aukų nuo koronaviruso (188)

Sveikatos specialistai pastebi, kad karantino metu ženkliai sumažėjęs visuomenės judėjimas gali...

Ekspertas įvertino kandidatų į ministrus tikrinimą: visi ženklai rodo, kad nėra situacija gera (422)

Prezidentas Gitanas Nausėda jau kitos savaitės pradžioje žada viešai pranešti, kurie naujosios...

Rusišką vakciną Vengrija įsivežė neatsitiktinai: kyla rimtų klausimų (693)

Kol pasaulyje vyksta „vakcinų lenktynės“, bandant kuo greičiau rasti būdą, kaip užsitikrinti...

Butų perpardavinėtojas papasakojo, kaip atrodo jo darbas ir kiek iš to uždirba (235)

Liaudiškai vadinamas „pirikūpas“ arba perpardavinėtojas – kaip atrodo tokio žmogaus darbas?...

Sušalęs Užkalnis: kuo kvepia 5000 EUR už litrą (104)

Jei tai būtų vynas, penki tūkstančiai eurų už litrą būtų labai brangu. Kaip labai seni ir...

Anoreksija serganti mergina atsidūrė ant mirties slenksčio: pažadėjau sau, kad jei ryte pabusiu, prisipažinsiu mamai (1)

Anoreksiją išgyvenusi 18-metė Ellie Spofforth nerimauti dėl savo svorio pradėjo dar besimokydama...

Emigranto spąstuose – trys Lietuvos bankai: atsiskaitinėjo su tuščiomis ir net užblokuotomis kortelėmis (351)

Į Norvegiją emigravęs ukmergiškis sugebėjo pergudrauti tris Lietuvoje veikiančius bankus –...

|Maža didelių žinių kaina