Kartais gyvenimo aplinkybės verčia priimti nestandartinius sprendimus, kuriuos galima įvertinti kaip „visišką proto neturėjimą“, spontaniškumą,egoizmą arba dar kažkaip kitaip. Tai, ką tuomet padariau, pažįstamų ar draugų rate turbūt buvo vertinama labai įvairiai, tikiu, kad daugelis iki šiol nepasakė to, ką iš tikrųjų apie tai galvojo.
Motina su kūdikiu
© Shutterstock nuotr.

Buvau tuomet vieno Lietuvos universiteto pirmojo kurso magistrantė. Keli metai kaip ištekėjusi, beje, mano santuokos „laimingu bilietu“ tikrai niekas nebūtų pavadinęs. Auginome sūnelį, gyvenome šeimyniniame bendrabutyje su bendra virtuve. Mano tuometiniam vyrui nelabai rūpėjo šeimos gerovė, taip pat nebuvo labai laimingas, kad aš tęsiau studijas magistrantūroje. Man mokslai sekėsi puikiai, buvau įsitikinus, kad sugebėsiu viską suderinti, todėl visomis jėgomis kabinausi į gyvenimą ir svajojau apie studijų pabaigą, savarankišką gyvenimą, darbą.

Tuomet mūsų universitetas bendradarbiavo su Didžiosios Britanijos firmomis, kurios kviesdavosi studentus vasarai padirbėti. Be abejo, tai buvo legalūs darbai, ir tuomet dar nebuvo tokios masinės emigracijos ir darbo paieškų, kokios prasidėjo prabėgus keletui metų. Taigi aš kaip pavyzdinga studentė be jokių problemų gavau teisę išvažiuoti pusei metų.

Į šią kelionę dėjau dideles viltis kažkiek užsidirbti ir susitaupyti galbūt kažkokio nuosavo būsto daliai, kadangi gyvenimas šeimyniniam bendrabutyje su darželinuku tikrai neatrodė ilgalaikis. Kai visi kelionės dokumentai jau buvo sutvarkyti, leidimai gauti, netikėtai pasijutau nėščia... Mano abejones patvirtino ir gydytoja.

Prisimenu, per ašaras nemačiau kelio į namus, tiesiog nuo tos žinios netikėtumo ir užgriuvusios nežinios - ką dabar daryti? Sveiku protu supratau, kad turėti du mažylius ir gyventi toliau viename kambarėlyje, be to, atidėti studijas metams, na, kažkokia nesąmonė, o važiuoti tokioje padėtyje - vėlgi, dar didesnė beprotybė... Atrodė, kad vienintelė išeitis, „susitvarkyti“, kaip sakoma.

Visą savaitę praverkiau, ir mažylį vesdama į darželį, ir paskaitose sėdėdama, ir vakare, žiūrėdama į savo žaidžiantį vaiką, kol priėmiau tą sprendimą. Gydytoja nieko nesakė, tik išrašė lapelį ir paskyrė dieną - kada ir kur atvažiuoti.

Kai atėjo ta diena, buvo dar truputis laiko iš ryto, ir aš, nerasdama sau vietos, išėjau visai iš namų, kad nebūčiau tarp tų keturių sienų. Nuėjau į universiteto skaityklą, kažką varčiau, kažką bandžiau skaitinėti. Ir taip besklaidant lapus netikėtai už akių užkliuvo mūsų gerbiamos aktorės Doloresos Kazragytės duotas interviu.

Pradėjau skaityti, ten buvo daug minčių apie gyvenimo prasmę, mūsų sielos ramybę, vidinę harmoniją ,teisingumą... Atrodė,kad kiekvienas žodis tinka būtent mano situacijai, ir tarsi kas nušvito mano mintyse, pasidarė viskas aišku ir skaidru, tą akimirką aš supratau, kad negaliu prarasti savo vaiko, nes niekada nepamatysiu jo akelių žvilgsnio, negaliu pasielgti kitaip.

Seniai buvo praėjęs paskirtasis man laikas, kai grįžau namo. Aš žinojau, ką toliau darysiu. Kadangi besilaukdama pirmojo vaiko jaučiausi tikrai labai gerai, dirbau visokius darbus, jokių sveikatos problemų nebuvo, o mažylis gimė puspenkto kilogramo, buvau įsitikinus, kad ir dabar man nieko nenutiks.

Prieš išvažiuodama pasidariau visus tyrimus, jie buvo puikūs. Tėtei, broliui ir seserims pasakiau apie savo būklę, aišku, jie bandė mane atkalbėti, mamai, žinoma, nepasakojau nieko, nes įsivaizdavau jos reakciją. Taip aš išvažiavau, dirbau Anglijoje beveik penkis mėnesius, grįžau atgal ir pagimdžiau sveiką didelį sūnų.

Šiandien jam beveik penkiolika metų, žiūrėdama į jį, aš džiaugiuosi, kad tada nepadariau tokios klaidos, o ryžausi didžiausiai savo gyvenimo avantiūrai. Už uždirbtus pinigus sugebėjau nusipirkti butą, kuriame iki šiol gyvename, o su vyru seniai išsiskyriau. Esu laiminga, kad užauginau du didelius gražius sūnus, kurie yra mano gyvenimo atrama ir paguoda.

Saulė

**********

DALYVAUK ir Tu konkurse, papasakok savo gyvenimo nuotykį ar avantiūrą ir laimėk žurnalo „Iliustruotoji istorija“ metinę prenumeratą.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rimtas perspėjimas Europos gyventojams: jūsų naivumas – labai pavojingas (128)

Pastaraisiais metais Europoje ne sykį skambėjo krikščionybę priėmusių eksmusulmonų...

Svajonių telefonų kopijas siūlo įsigyti atvirai ir pigiai (33)

Telefonai „ iPhone X “ ir „Samsung Galaxy S7“ už 140 eurų? Kas gi nesusiviliotų tokia...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Ar kolchozus pripažinsime savo, o ne okupantų istorijos dalimi? (55)

Kai Seimo sveikuolis Dainius Kepenis pasiūlė statyti bendrą paminklą stribams ir partizanams,...

„Lietuvos ryto“ tritaškių lietus paskandino „Lietkabelį“ (24)

Daugiau tritaškių nei dvitaškių pataikęs Vilniaus „Lietuvos rytas“ (16-4) iškovojo...

Pirmą kartą Dakare finišavęs Žala: negaliu suprasti, kad jau baigėsi (62)

Trečias kartas nemelavo. Po dviejų nesėkmių Dakaro ralyje trečiąkart dalyvavęs Vaidoto Žalos...

Prekybos centro „Ozas“ aikštelėje užsidegė automobilis (2)

Šeštadienį į prekybos ir pramogų centrą „ Ozas “ suskubo ugniagesiai: antrame aukšte...

Tarp paauglių plinta nauja grėsminga mada: kvailumu lenkia viską, kas buvo iki šiol (287)

Užsienyje ėmė plisti naujas iššūkis , kvailumu greičiausiai lenkiantis daugumą prieš tai...

Kelio remontas pykdo: vienas darbininkas kasa, o penki stovi ir žiūri (174)

Iš Klaipėdos uoste veikiančių terminalų vedančio Jūrininkų prospekto kelio dangos...

Dakaro pragaras baigėsi: Juknevičius pagerino savo paties rekordą (293)

Dvi savaitęs trukęs alinantis, nenuspėjamas ir išbandymų kupinas Dakaro ralis – baigėsi....

Karališkieji kūdikiai: gimdymas be nuskausminamųjų, griežti reikalavimai vardui ir 163 metus dėvėti tie patys drabužėliai (8)

Didžiosios Britanijos Kembridžo kunigaikštienė praėjusių metų rugsėjo pradžioje...