aA
1980 m. talentingas kino režisierius Davidas Lynchas sukūrė filmą apie Josephą Merricką – žmogų su stipriai deformuotu, keistu kūnu, kuris metų metus kentė aplinkinių patyčias ir smurtą.
Joseph Merrick
© Wikimedia Commons

Filme J. Merricką išgelbėja chirurgas Fredericas Trevesas, sugebėjęs įžvelgti už pabaisiškos išvaizdos slypintį protingo individą ir jautrią sielą.

Daktarą Trevisą vaidino Anthony‘is Hopkinsas, o žmogų dramblį – Johnas Hurtas. Filmas buvo nominuotas ne vienam „Oskarui“ – geriausio metų filmo, geriausio režisieriaus, geriausio scenarijaus, o aktorius J. Hurtas buvo nominuotas „Oskarui“ už geriausią pagrindinį vaidmenį.

Visgi filmas nebuvo apdovanotas nė vienu „Oskaru“, bet laimėjo kitokių apdovanojimų ir pelnė pasaulinį pripažinimą. Šiuo metu jis laikomas kino klasika. D. Lynchas sugebėjo šviesiai įamžinti kine tragišką, sukrečiančią istoriją, pavaizduoti trumpą J. Merricko egzistavimą šiame pasaulyje, papasakoti apie žmogaus orumą ir toleranciją. Visiems vertėtų susipažinti su šia istorija.

Joseph Merrick
Joseph Merrick
© Shutterstock

Josephas Carey‘is Merrickas gimė 1862 m. rugpjūčio 5 d. ir atrodė visiškai sveikas. Sulaukus beveik dvejų metų jo kūnas staiga ėmė deformuotis – sveiko mažylio kūną nusėjo bjaurūs augliai. Motinai beliko stebėti, kaip sūnaus kūno dalys tapo asimetriškos, o deformuoti odos plotai pasidarė pilkos, tarsi dramblio oda spalvos. Mary Jane pagalvojo, kad taip atsitiko, nes besilaukiančią ją išgąsdino dramblys.

Nepaisant viso šito Josephas vaikystėje buvo gana sveikas, bent jau iki tol, kol jo galva tapo neproporcingai didelė, o dešinė ranka taip stipriai deformavosi, kad tapo visiškai nebenaudinga. Tada Mary ir Josephas Rockley‘is Merrickas suprato – jų sūnus negalės lankyti įprastos mokyklos Lesteryje (Anglija), o svarbiausia – jam reikės priežiūros.

Joseph Merrick
Joseph Merrick
© Shutterstock

Deja, motina mirė, kai berniukui buvo tik 11 metų. Palūžęs tėvas nesugebėjo rūpintis sūnumi, taigi Josephui teko griebtis juodų darbų, kad išgyventų. Turint omenyje deformuotą kūną, darbų pasiūla nebuvo didelė. Galiausiai jis pradėjo sukti cigarus tamsiame gamyklos rūsyje, nematydamas dienos šviesos. Ilgai jis nepadirbo, nes sukti cigarus viena ranka nebuvo lengva.

Neištvėręs skurdo ir kasdienio tėvo mušimo už tai, kad grįžo namo tuščiomis rankomis, berniukas pabėgo iš namų ir patraukė į vienintelę vietą, kurioje jį priėmė išskėstomis rankomis – į cirką. Pavadintą pusiau žmogumi pusiau drambliu Josephą rodė žmonių minioms koncertų salėje Lesteryje. Daug metų jis buvo pagrindinis keistuolių teatro „Gaiety Palace of Varieties“ eksponatas. Jį laikė apsigimėliu, o ne 17 m. vaikinu, kuris gyvenime matė tik vargą.

Joseph Merrick
Joseph Merrick
© Wikimedia Commons

Laimė, Londono gyventojai nekantravo jį pamatyti, taigi teatro savininkas, pasirodymo režisierius ir Josepho agentas Samas Torras, tvirtinęs, kad vaikinas priklauso jam, išvyko į Londoną. Apie jį sužinoję mokslo elito atstovai troško ištirti jo būklę ir galbūt parašyti veikalą apie žmogų dramblį, kuris vaikšto Londono gatvėmis, vilkėdamas apsiaustą su gobtuvu.

Josepho Merricko kepurė ir veidą maskuojantis gobtuvas
Josepho Merricko kepurė ir veidą maskuojantis gobtuvas
© Wikimedia Commons

Josephu Merricku domėjosi ir daktaras Frederickas Trevesas. Jis pasiūlė jam mesti pasirodymus ir gyventi, gaunant priežiūrą ir pagalbą. Tačiau tai padaryti nebuvo lengva, nes, kaip minėta, Josephas tariamai priklausė savo agentui. Joks sveiko proto verslininkas nebūtų taip lengvai atsisakęs šitokio pelno šaltinio.

Josepho Merricko artimas draugas gydytojas Frederickas Treves, 1884
Josepho Merricko artimas draugas gydytojas Frederickas Treves, 1884
© Wikimedia Commons

Vis tik Londonui pagaliau pabodo žmogus dramblys. S. Torras pamatė, kad pinigų šaltinis senka, todėl sumušė Josephą, atėmė iš jo santaupas, visus daiktus ir paliko jį mirti vieną Belgijoje, kur niekas nė nesuprato jo pagalbos šauksmo.

Kažkokiu būdu jis parsigavo į Angliją ir susirado daktarą F. Trevesą – vienintelį žmogų, kuris buvo žadėjęs jam padėti.

Vienintelis išlikęs Josepho Merricko laiškas
Vienintelis išlikęs Josepho Merricko laiškas
© Wikimedia Commons

Gydytojas jį priėmė. Londono ligoninėje jam patikrino sveikatą ir pamatė, kad J. Merricko būklė prastesnė, nei manyta. Tuo metu jo galva buvo tiek išdidėjusi, kad tiesiog sunku suvokti, kaip pečiai ją išlaikė. Praktiškai visas kūnas buvo padengtas augliais, o 30 cm pločio dešinė ranka buvo jam didžiausia našta. Jam mirtinai reikėjo medicininės pagalbos, nes jis tikrąja to žodžio prasme puvo iš vidaus.

Joseph Merrick 1888
Joseph Merrick 1888
© Wikimedia Commons

F. Trevesas ir ligoninės direktorius parašė kreipimąsi į visuomenę paaukoti pinigų. Atsiliepė daug žmonių, tarp jų ir Velso princesė Alexandra, o jos pavyzdžiu pasekė daugelis aristokratų. Josephas pirmą kartą per dešimt metų turėjo namus ir pirmą gyvenime draugą, su kuriuo galėjo pasikalbėti. Su juo pagaliau buvo elgiamasi kaip su žmogumi. Deja geresnis gyvenimas truko neilgai – 1890 m. balandžio 11 d. jį rado negyvą ligoninės lovoje.

Josepho Merricko skeletas
Josepho Merricko skeletas
© Wikimedia Commons

Po kelerių metų patvirtino, kad jis mirė, kaip ir bijota – miegant galva pasisuko, todėl buvo mirtinai pažeistas stuburas. Manoma, kad jam buvo Protėjaus sindromas arba neurofibromatozė, nes jis turėjo abiejų ligų simptomų.

Per vargingus 27-erius savo gyvenimo metus J. Merrickas dažnai cituodavo Isaco Wattso žodžius: „Tiesa, mano pavidalas keistas. Tačiau tas, kas kaltina mane, kaltina Dievą.“

Trumpas jo gyvenimas buvo paženklintas nelygybės, žiaurumo, kita vertus, po kelių dešimtmečių papasakota jo gyvenimo istorija moko užuojautos. Laimė, kad bent kelerius paskutinius metus jis buvo laikomas žmogumi ir sulaukė draugo pagalbos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (582)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Neįgali moteris šaukiasi pagalbos: eglutei 150 tūkst. eurų randa, o neįgalus žmogus neįdomus (13)

„Man ranka nekyla „palaikinti“ šiemetinės Panevėžio kalėdinės eglės. Jos puošybai...

Po Naujųjų laukiama chaoso: ne visi supranta mokestinius pasikeitimus, kamuojasi net buhalteriai (3)

Buhalteriai iki šiol nesupranta visų nuo Naujųjų įsigaliosiančių mokestinių pakeitimų,...

Peršalus neskubėkite gerti vaistų: įvardijo 5 žoleles, galinčias efektyviai pagydyti receptai (13)

Vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus – perštinčią gerklę, kimimą, nemalonų kosulį...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnių (149)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (251)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (32)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Dermatologė Jurgita Stoškienė: jei egzistuotų jaunystės eliksyras, jį sudarytų keturi dalykai (6)

Kas nenorėtų išlikti amžinai jaunas? Toks troškimas žmoniją, ypač moteriškąją jos pusę,...

Šalies rekordą pagerinusi Lietuvos rinktinė plauks pasaulio čempionato finale (27)

Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo čempionato trumpajame (25 m) baseine vyrų kombinuotos...

Kalėdų stalas. Šventinė atgaiva, kurią verta išbandyti: pieno kisielius su aguonomis (6)

Nuo seno laikomasi papročio, kad ant Kūčių stalo turi nugulti 12 patiekalų. Artėjant šventėms,...