Į koncertą „Šokio vakaras: G.Visockio kūrybos 20-čiui“ šokėjas pasikvietė kolegas iš Vilnius ir Kauno teatrų ir choreografijos mokyklų, dalyvaus ir svečiai iš Baltarusijos.

Dviejų dalių jubiliejinio koncerto programoje bus galima pamatyti įvairiausių šokio krypčių atstovų pasirodymus, išvysti pripažintus scenos meistrus ir talentingus, dar tik gerbėjų simpatijas beužkariaujančius atlikėjus: tai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto primarijai Nerijus Juškair Anastasija Čumakova (Rusija), Minsko operetės teatro baleto artistai Dmitrij Lazovik ir Miku Suzuki (Japonija), choreografinių projektų teatras „Vilniaus baletas“ (vad. Jurijus Smoriginas), nacionalinės M.K.Čiurlionio menų gimnazijos baleto skyriaus mokiniai, Kauno choreografijos mokyklos mokiniai, gatvės šokių grupė In*beat, kurioje šoka šeimyninis Nosovų trio- Stefanija, Julius ir Jokūbas.
Be abejo, koncerte didžiąją programos dalį užims artimiausių Gintaro scenos kolegų - Kauno muzikinio teatro baleto trupės artistų pasirodymas. Choreografines kompozicijas ir fragmentus iš teatro repertuaro spektaklių atliks teatro baleto solistai Gintarė Daknytė, Rima Panuškytė, Justina Vitkutė, Valerijus Osadčenko, šoks visi baleto trupės artistai. Programą papildomomis spalvomis tapys ir dainininkė Akvilė Garbenčiūtė.
Antrąją jubiliejinio koncerto dalį išimtinai sudarys Gintaro Visockio sukurti choreografiniai numeriai, kurių didžiąją dalį šoks jis pats.

Nors baleto trupės solistas G. Visockis skelbia švenčiantis kūrybos scenoje dvidešimtmetį, bet šoka jis gerokai ilgiau. Kaip ir daugelis savo meto jaunuolių, siejusių užklasinę veiklą su šokiu, Gintaras pradėjo nuo sportinių šokių. Gal šokti ant parketo pabodo, o gal patraukė kitokios šokio kryptys, bet jis, mamos patartas, pabandė dalyvauti atrankoje į Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupę.

Gintarą pasirinko, Gintarui patiko, taip jis sulaukė dienos, kai šio teatro scenoje šoka ir kuria jau du dešimtmečius...

O šokti teko įvairiausios stilistikos choreografiją - vienokia ji operoje, kitokia operetėje, dar kita miuzikluose, šokio spektaklių kordebalete. Subrendus, įgudus prasidėjo ir vaidmenys šokio spektakliuose. Gintaras paruošė daug solinių vaidmenų ne tik šokio spektakliuose, bet ir kitų žanrų – operų, operečių, miuziklų choreografiniuose intarpuose, teatro koncertinėse programose.

2003 m. G. Visockis susidomėjo step‘o šokiu, dalyvavo step'o šokio seminaruose Lenkijoje – atsirado noras šį šokį propaguoti ir Lietuvoje, nes čia nėra gilesnių step‘o tradicijų. Šokio grupė „Funny beat“ netruko užkariauti pramogines Lietuvos koncertų salių scenas, o grupėje šokantys vaikinai G.Visockis, D. Bervingis, Gediminas Rimša ir Haroldas Tankevičius, vėliau jį pakeitęs Aleksandras Jankauskas surengė daugybę koncertų beveik visų Lietuvos miestų koncertinėse scenose, dalyvavo daugybėje TV renginių, laidų ir projektų.

2010 m. Gintarui nusišypsojo laimė dirbti su pripažinta Lietuvos choreografe Anželika Cholina, kuri tais metais Kauno valstybiniame muzikiniame teatre statė L. Fall operetę „Madam Pompadur“. Patyrusi šokio specialistė netruko įvertinti visą sielą šokiui atiduodantį artistą ir pakvietė jį kurti vaidmenį jos statomame šokio spektaklyje „Ana Karenina“.

Taip Gintaro kūrybinėje biografijoje radosi dar vienas iškilesnis vaidmuo – Grafas Aleksejus Vronskis, suteikęs nemažai naudingos patirties, nes teko šokti su profesionalia baleto artiste Beata Molyte, įdomiai dirbti su šokančiais aktoriais. Vronskio partiją šiame spektaklyje Gintaras atlieka iki šiol. A. Cholina apie Vronskio vaidmens atlikėją atsiliepė taip: „Dar vienas atradimas. Šis duetas – itin sėkminga solistų pora“.

Nuosekliai ir nuoširdžiai ugdydamas profesinį meistriškumą, domėdamasis šokio meno pasiekimais Gintaras išdrįso įgyvendinti seną svajonę. 2010 m. su kolega Dainiumi Bervingiu sumąstė šokio spektaklio siužetą, parašė jam libretą ir, pasitelkę kompozitorių Liną Adomaitį, pastatė šokio spektaklį „Dulkių spindesys“. Beje, Gintaras čia sukūrė ir pagrindinį Jaunuolio vaidmenį, kurį dalinasi su baleto primarijumi Nerijumi Juška.

Sėkmės paskatintas Gintaras šokio gerbėjams pateikia vis daugiau choreografinės kūrybos, stato masines ir duetines kompozicijas teatro koncertiniams renginiams, bendradarbiauja su tarptautiniu festivaliu „Operetė Kauno pilyje“, 2012 m. kartu su kolega D.Bervingiu sukūrė choreografiją festivalio spektakliui - Tadeušo Dobžanskio operetei „Karaliaus antrininkas“.

Kitas bendras draugų darbas - choreografija muzikiniam reviu „Zygfrydo Vernerio kabaretas“ (rež. Kęstutis Jakštas) - 2013 m. pelnė jiems „Fortūnos“ prizo diplomą. 2014 m. jie pateko ir į ryškiausio pastarojo laiko teatro pastatymo – F.Wildhorno miuziklo „Grafas Montekristas“ statytojų komandą.

Nenuostabu, kad artistas, paklaustas, ką jam reiškia šokis, atsako: „Šokis yra mano gyvenimas. Sunku net pagalvoti, ką būčiau veikęs, jei nešokčiau, šokis suteikia gyvenimui spalvas, emocijas, o svarbiausia - prasmę...

Beje, Gintaro žmona Ieva Dabašinskaitė buvo teatro baleto trupės solistė, šoko pagrindinius vaidmenis šokio spektakliuose, šeimos tradiciją dabar tęsia sūnus Karolis, jau pradėjęs savo sceninę karjerą.

Ryškesni G.Visockio vaidmenys šokio spektakliuose: Ispanas - P.Čaikovskio balete „Spragtukas“ (1997), Šokių mokytojas – S.Prokofjevo balete „Pelenė (1997), Bevardis - šokios spektaklyje „Katės“ (1998), Pirmasis Vyras - šokio spektaklyje „Šokių salė“ (1998), Berniukas - I.Morozovo balete vaikams „Daktaras Aiskauda“ (2002), Frederikas - šokio spektaklyje „Žorž ir Frederikas“ (2006), Voras Tabalai - Z.Bružaitės operoje-balete „Voro vestuvės“ (2007), Kajus - balete „Sniego karalienė“ (2008), Jaunuolis - šokio spektaklyje „Dulkių spindesys“ (2010), Kvazimodas, Febas - šokio spektaklyje „Notrdamo legenda“ (2013).