aA
Ši istorija atsiųsta konkursui „Dovana, kuri pakeitė mano gyvenimą".
© Shutterstock

Tikriausiai nesuklysiu sakydama, jog pasaulyje nėra nei vieno žmogaus, kuris nebūtų gavęs dovanos. Vienos dovanos būna atsainios, dovanotos tik iš reikalo ar norėjimo įsiteikti, kitos – iš brangių žmonių ir reiškiančios kur kas daugiau. Abiem atvejais dovana įgauna tiek apčiuopiamą, tiek neapčiuopiamą reikšmę.

Kokios dovanos labiausiai džiugina – priklauso nuo paties žmogaus vertybių. Galima tik pasvarstyti, kad dažniausiai sutinkama dovanos forma – materialinė. Bet šiandien aš ne apie tai. Mano aprašomoje istorijoje nebus materializmo, nebus dovanos iš reikalo, na tam tikrai prasme. Tai neįkainojama dovana man, nors greičiausiai dovanos žodžio terminas, net negali apibūdinti šio nuostabaus įvykio. Bet prieš skaitant mano istoriją noriu įspėti: jos neverta skaityti tiems, kam labiau rūpi materializmas.

Mano istorijos puslapis atsiveria vakarą prieš Kūčias. Tuomet, pučiant žvarbiam vėjui ir menkai apšviestoje gatvėje, buvo galima įžvelgti tik neryškų kontūrą, keliaujantį manęs link. Iš pradžių nesuvokiau kas tai galėtų būti.

– Šuniukas! – sukuždėjau sau palei nosį.

Tai buvo mažas, nekaltas padarėlis, tipsenantis nuleidęs galvą po snyguriuotą gatvę. Šunelis buvo išleistas į gatvę palakstyti ir, galvoju, maža ką, gal kartais nutiks koks įvykis ir, duok Dieve, jis negrįš atgal į namus. Tikriausiai toks buvo šio pasivaikščiojimo tikslas.

Ilgai nelaukiant čiupau šį mažutį gal tik kokius 2 kilogramus sveriantį šunelį ir nunešiau jo šeimininkams. Nors liežuvis neapsiverčia vartoti apibūdinimui tokio žodžio. Džiaugsmo nebuvo – šitaip neatsakingai mažytį draugą išleisti naktinėti po judrią gatvę – baisus poelgis, negalintis turėti jokio paaiškinimo. Šeimininkams atidarius duris – didelio džiugesio jų akyse nebuvo. Buvo ištarti žodžiai: „Gal nori pasiimti? Ieškom, kam galima būtų jį atiduoti’’. Apstulbau...

Nuo tos akimirkos prasidėjo mano nesibaigiančių minčių ir svarstymų naktis. Svarsčiau tik dėl vieno: kaip į naują gyventoją sureaguotų mano šuo, su manim gyvenantis jau 16 metų. Dvejojau tik dėl šios priežasties. Juk jis senas, paliegęs, baisu, jog skaudėtų vien dėl to, jog atsirado pakaitalas jam. Tokiomis mintimis gyvenau visą naktį, tačiau priėmiau sprendimą, pakeisiantį tiek mano, tiek to nekalto šuniuko gyvenimą – pasiimsiu jį savo globon.

Kūčių dieną, nuėjau pas šeimininkus ir pareiškiau, kad noriu paimti iš jų šuniuką. Su mielu noru jį man atidavė, o aš neramumo kupinomis nuotaikomis grįžau namo. Nesuvokiau kaip reikės rūpintis dviem šunimis, kadangi savo gyvenime dar to nesu dariusi. Bet vardan šuniuko laimės aš tai padariau. Mano baimės buvo nereikalingos – senasis draugas silpo akyse ir išgyveno tik kelias dienas po naujo gyventojo atsiradimo...

Rodos, niekas gyvenime be reikalo nevyksta ir šis įvykis tarsi buvo suplanuotas iš anksto. Kadangi labai myliu šunis ir seno draugo išėjimas buvo be galo skaudus dalykas, jis iš anksto pasirūpino, kad nelikčiau viena ir turėčiau kuo rūpintis. Taip ir nutiko. Iki šios dienos nesigailiu savo sprendimu ir turiu be galo nuostabų, patį geriausią draugą.

Tie žmonės man padovanojo pačią geriausią dovaną, patys to nežinodami. Tai pakeitė mano gyvenimą ir šiais pokyčiais aš tik džiaugiuosi. Neaišku kaip būčiau gyvenusi tą laikotarpį, kuomet išėjo mano draugas. Neaišku, kaip ši nelaimė būtų pakeitusi mane. Todėl manau, kad geriausios dovanos atsiranda tik tuomet, kai mažiausiai jų tikiesi ir lauki.

Miglė Chmieliauskaitė, Kaunas

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kol partijos švenčia, įsivyrauja joms nepalanki tendencija – ir tai tik pradžia

Po antrojo rinkimų į merus turo paaiškėjo, kad labiausiai Lietuva pasitikėjo Gintauto Palucko...

Miško broliai. Paskutinis atviras pokalbis su partizanu Uosiu: ne už tokią Lietuvą kovojom

Su partizanu Vytautu Balsiu-Uosiu susitikome jo namuose, Kaune. Būtent čia 95 metų vyras sakė...

Leonidas Beršidskis: Viktoras Orbanas skolingas Europai daugiau atsiprašymų (2)

Apsukrusis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas stengiasi visomis išgalėmis įrodyti, kad...

Broliai Lavrinovičiai – apie pakištą Jankūno koją, sunkius FIBA burtus ir „šventą karvę“ Prienuose laida „Krepšinio zona“ (24)

„Jei tau trisdešimt devyni, telefonas guli tyliai – tyli ant kėdės/Gal jau užteks liūdėt,...

Mirė partizanas Vytautas Balsys-Uosis (413)

Pirmadienį netekome Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvio, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio...

Po triuškinamos pergalės Lazdijų r. naujoji merė žada paviešinti visus buvusio mero darbelius (250)

Visi prieš vieną. Tokia situacija Lazdijų rajone lėmė, kad po daugybės metų mero poste jį...

Termometrų stulpeliai rodys tikrą pavasarį – savaitės viduryje mėgausimės šiluma (8)

Žemo atmosferos slėgio sūkurys lėtai nuo Lietuvos traukiasi ir nyksta, tačiau atsisveikindamas,...

„Real“ dokumentų klastojimo skandalas gali kainuoti titulus ir Mačiuliui

Buvęs Madrido „Real“ klubo krepšininkas Marcusas Slaughteris artimiausiu metu turėtų stoti...

Po rinkimų skaičiuojami tikrieji laimėtojai ir pralaimėtojai: situacija tarp lyderių jau netrukus gali pasikeisti (406)

Pasibaigę rinkimai į politinę areną atnešė ne vieną staigmeną. „ DELFI Dienoje “...

Ledesma įširdo dėl teisėjavimo Klaipėdoje: per 15 metų nesu matęs tokių bjaurių sprendimų (7)

Sekmadienį A lygos autsaiderių dvikovoje tarp „Palangos“ ir „Panevėžio“ nugalėtojai...