Jei ne Holivudas...
Aktorė tvirtina esą Holivudas ją išgelbėjo nuo konsultacinio darbo klinikoje, kurį ji galbūt būtų pasirinkusi dėl savo itin sunkios vaikystės.
„Labai gera eiti į darbą ir jausti, kad grumiesi su savo vidiniais demonais. Tai išties padeda man kovoti su daugeliu dalykų gyvenime. Visuomet sakiau, kad jei nevaidinčiau, veikiausiai užsiimčiau psichoterapija“, - teigia aktorė.
Apie psichoterapeutės profesiją Charlize svajojo nuo vaikystės, deja, tėvai mergaitę kreipė meno link. Nuo mažų dienų ji šoko baletą ir daugelis nė neabejojo, kad užaugusi taps tikra primadona. Studijuodama Niujorke baleto šokio mokykloje, aktorė, kad užsidirbtų pragyvenimui, dirbo modeliu.
Vienos fotosesijos metu ji krito ir stipriai susižeidė kelį. Medikų verdiktas – jokio baleto. „Nežinau, kaip, bet susižaloti sugebėdavau lygioje vietoje. Jei plačioje gatvėje būtų vienintelis stulpas, aš būtinai į jį atsitrenkčiau ar bent jau koja kliudyčiau. Taip ir fotosesijoje paprašė palypėti keliais laipteliais aukščiau... ir aš jau guliu ant žemės. Negaliu savęs pakeisti“, - sako aktorė.
„Oskaro“ laureatė Charlize prisipažįsta dievinanti filmavimąsi sudėtingose veiksmo scenose. Ji tiesiog negali gyventi be adrenalino, net jeigu ant kortos statoma sveikata. „Man tiesiog būtinas pojūtis, kad balansuoji ties riba. Man reikia šio adrenalino antplūdžio“, - tvirtino aktorė. Prieš aštuonerius metus sukant juostą „Aeon Flux“ Ch.Theron rimtai susižeidė sprandą, tačiau nepaisant sunkios traumos, filmavimo nesustabdė.
„Aš ne tik graži“
Žlugus balerinos karjerai, Charlize mama išsiuntė dukrą į Los Andželą, kad ši pabandytų laimę kine. Į Los Andželą ji atvyko viena ir nepažinojo nieko, kas galėtų jai padėti. Tačiau po dviejų savaičių vieną gražią dieną Charlize Theron tiesiog stovėjo Holivudo bulvare ir vienas aktorių agentas padavė merginai savo vizitinę kortelę.
Kurį laiką kortelė taip ir gulėjo automobilyje, nes Charlize žinojo, jog „tokių agentų“ pilnas Los Andželas, tačiau kartą ją pastebėjo vienas draugas, kuris puikiai pažinojo šį žmogų. Galiausiai Charlize ryžosi paskambinti nepažįstamam vyriškiui. Praėjus 8 mėnesiams, ji gavo pirmąjį vaidmenį kine. Nuo tada ji pradėjo lankyti dramos pamokas.
„Aš nebuvau gražus vaikas. Iki ketverių metų neturėjau plaukų, iki aštuonerių - vidurinio danties. Bėgiojau po mūsų ūkį purvina, pusnuogė. Ir kai paaugau, nežinojau, jog esu išvaizdi. Tėvai man niekada to nesakė. Jie mane gyrė tik už pagalbą namuose arba sėkmę mokykloje. Pradėjus kino bandymus Holivude pirmą kartą išgirdau, kad esu graži, bei kad niekas negali rimtai žiūrėti į žmogų, kuris atrodo štai taip kaip aš. Dėl to eidavau į kino bandymus apdribusiomis kelnėmis ir purvinais plaukais, kad įrodyčiau, jog man vis tiek, kaip atrodau“, - pasakoja aktorė.
Skaudūs prisiminimai
„Tėvas nugyveno gerą gyvenimą. Jis buvo aukštas, gražus, energingas. Kai įeidavo į kambarį, visi iškart prakusdavo. Bet jiedu su mama nesiliovė vienas kitam įrodinėję, kuris teisus. Jie buvo labai stiprūs žmonės, galbūt per stiprūs, kad galėtų gyventi kartu. Tėvas buvo priklausomas nuo alkoholio ir padauginęs nepraleisdavo progos mėlynėmis „pagražinti“ nei manęs, nei mamos.
Tačiau tuo laiku skyrybos buvo gėdingas reikalas, ypač moterims. Tai, kas nutiko mūsų šeimai, buvo daug blogiau nei skyrybos. Šiaip ar taip, mes su mama suvokėme, kad turime susitaikyti pačios su savimi ir eiti į priekį. Gyventi nerandant sau vietos - neįmanoma. Tai ne mudviejų charakteriui.
Iš Pietų Afrikos Respublikos kilusi aktorė, būdama penkiolikos metų, matė, kaip jos motina Gerda nušovė priekabiautoją tėvą Charlesą šeimos namuose Johanesburge.
Oficialiame policijos pranešime Charlize sako: „Mano tėvas pagrasino nušausiantis mus abi. Motina sakė bijanti, kad taip ir nutiks. Netrukus pasigirdo šūviai ir mama ėmė šaukti. Nuėjusi į koridorių pamačiau stovintį mano tėvo brolį. Mama sėdėjo miegamojo kampe, ji verkė ir pasakė man, kad jį nušovė. Tuomet pamačiau savo tėvo kūną.“
