Karšta meilė gyvūnams ir moterims
Liūtai – mažiausiai tinkami auginti namuose laukiniai žvėrys. Didžiulis, plėšrus, triukšmingas, mirtinai pavojingas žvėris miesto bute – visiška retenybė, todėl liūtas Kingas ir jo šeimininkai – Berberovų šeima tapo garsenybėmis tuometinėje SSRS. Kingo ir jį prijaukinusių žmonių gyvenimu domėjosi milijonai sovietmečio gyventojų, o vėliau visus sukrėtė įvykusi tragedija.
Eiliniai gyventojai nebūtų galėję auginti namuose egzotinio gyvūno, tačiau Levas Berberovas nebuvo eilinis žmogus – jis visą gyvenimą lipo karjeros laiptais ir buvo nemažai pasiekęs. Kilęs iš Baku L. Berberovas užėmė aukštas pareigas Maskvoje ir Horlivkoje, o Stalino mieste (dabartinis Doneckas) jį tris kartus išrinko vyriausiuoju architektu.
L. Berberovas buvo sudėtingo charakterio. Pakaks pasakyti, kad išvykdamas iš Horlivkos į tuometinį Staliną architektas išsivežė iš tarnybinio buto visą – netgi dujinę viryklę ir elektros lemputes. Kilo skandalas, laikraštyje pasirodė straipsnis, tačiau aukštas pareigas užimančiam L. Berberovui tai nepakenkė. Architektas turėjo dvi silpnybes, tai – moterys ir gyvūnai. Apie jo meilės nuotykius Stalino mieste sklido legendos, o jo šeimos bute buvo įvairiausių gyvūnų: šunų, ežių, vėžlių, driežų, papūgų ir kt.
Dėl meilės nuotykių iširo L. Berberovo santuoka ir jis grįžo į gimtąjį Baku, o netrukus vėl vedė. Jo žmona Nina be galo mylėjo gyvūnus, šiuo požiūriu sutuoktiniai visiškai sutapo.
Apie garsaus žmogaus meilę gyvūnams žinojo visas miestas, todėl nieko keisto, kad prie jo buto durų dažnai palikdavo gyvūnų, o kartą paliko net mažą vilkę. Vilkę ėmė auginti dviejų kambarių bute. Užaugusi ji tapo nenuspėjama, kas buvo pavojinga dviem mažiems vaikams, todėl ją atidavė į zoologijos sodą, su kuriuo architektas bendradarbiavo statinių rekonstrukcijos klausimais.
