Sulaukusi vos 20 metų, ji jau buvo virtusi didžiausią baimę kėlusia nacių mirties stovyklos prižiūrėtoja, rašo warhistoryonline.com.

Jauna, mėlynakė šviesiaplaukė buvo tikras Adolfo Hitlerio arijų rasės idealas. Anot daktarės Gisellos Perl, Aušvice kalėjusios gydytojos, „ji buvo viena dailiausių moterų, kokią kada nors regėjau. Kiekviena jos kūno linija buvo tobula, jos veidas buvo tyras ir angeliškas, o jos mėlynos akys... pačios nekalčiausios akys, kokias tik galima įsivaizduoti. Nepaisant to, Irma Grese buvo pati žiauriausia, lakią vaizduotę turinti iškrypėlė, kokią tik teko sutikti“.

I.Grese gimė 1923 metais Šiaurės Vokietijos Meklenburgo regione. Jos tėvai Alfredas Antonas Albertas Grese ir Bertha Welhelmine Winter – Grese buvo ūkininkai, turėję iš viso penkis vaikus. 1936 metais jos motina nusižudė, todėl vaikus augino tėvas – uolus krikščionis, dažnai savo atžalas auklėjęs fiziniu smurtu. Mokykloje Irma, kaip ir kiti vokiečių vaikai, susipažino su nacizmu: 1933 metų kovo 23 dieną priimtas Įgalinimo aktas įpareigojo nacių doktriną diegti jau pradinių klasių mokiniams.

Irma Grese

Irma labai žavėjosi nacių siekiais, ir nors jos tėvas draudė savo vaikams jungtis prie kokių nors nacistinių organizacijų, Irma savo noru įstojo į Vokietijos merginų lygą, kai būdama 14 metų, paliko savo namus. Irma svajojo tapti slauge ir 1939 metais pradėjo dirbti SS sveikstančiųjų ligoninėje Hohenlychene. Jos mokytoju tapo ortopedijos chirurgas Karlas Gebhardtas, su kaliniais daręs siaubingus medicininius eksperimentus. Tačiau tapti slauge jai nepavyko ir kol sukako 18 metų, ji buvo paskirta dirbti mašiniste. Sulaukusi pilnametystės, ji nedelsiant prisijungė prie SS ir pradėjo saugoti moterų bei vaikų sulaikymo centrus.

Daugiau kaip 2 tūkst. moterų, prisijungusių prie SS, buvo žadamas gerai apmokamas darbas ir tokie patogumai kaip kambarys ir maistas. Išlaikiusi griežtą patikrinimą ir praėjusi medicininę apžiūrą, Irma buvo išsiųsta praktikai į Ravensbriuką, kur dažnai be jokios priežasties mušdavo kalinius. Ji taip pat pradėjo žengti paleistuvysčių keliu su šios stovyklos karininkais.

1943 metais ji buvo perkelta į Aušvicą – Birkenau, kur pagarsėjo savo įpročiu avėti sunkiais botais ir nešiotis pistoletą bei botagą, susuktą iš vielos. Iki kitų metų ji buvo pakylėta iki antrojo aukščiausio rango, kurį galėjo pasiekti SS pareigūnė moteris, ir tapo atsakinga už stovyklą, kurioje buvo laikoma 30 tūkst. moterų.

Irma Grese

Ji įsigijo du didelius šunis, kurie buvo ištreniruoti žudyti. Ji tyčia jų nešerdavo, kad jie būtų alkani bei agresyvūs ir puldinėtų žmones. Ji plakdavo kalines botagu vien už tai, kad jos turėdavo didesnes krūtis, ir stebėdavo operacijas, kurios būdavo atliekamos kilus infekcijai nuo plakimo – ji mėgaudavosi riksmais tų pacienčių, kurios turėdavo kęsti operacijas be jokio nuskausminimo.

Liudininkai pasakodavo, kad jei moteris nepakankamai garsiai aimanuodavo, ji pradėdavo spardyti ją savo botais. Manoma, kad ji patirdavo seksualinį pasitenkinimą, žiūrėdama, kaip kenčia jos aukos.

Kai ji lydėdavo kalines į darbą, ant atsilikusių moterų ji užsiundydavo savo šunis ir su piktdžiugišku malonumu stebėdavo, kaip jie sudrasko žmogų. Anot išgyvenusių liudininkių, kiekvieną dieną ji mirtinai sumušdavo mažiausiai 30 kalinių.

Irma Grese

Teigiama, kad Irma turėjo nepasotinamą seksualinį apetitą. Ji buvo užmezgusi romanus su sargybiniais vyrais, daktaru Josefu Mengele ir Birkenau komendantu Josefu Krameriu. Už tai jai teko garbė atrinkti kalines, kurios dalyvaus J. Mengele eksperimentuose, o kurios bus pasiųstos į dujų kameras. Kai J. Mengele sužinojo, kad ji turi lytinių santykių su kalinėmis, jis nedelsiant nutraukė jų romaną. Kai Irmai atsibosdavo seksualinė partnerė, ji ją sumušdavo ir pasmerkdavo myriop. Ji taip pat kankindavo ir mušdavo kiekvieną kalinę ar kalinį, kuris atsisakydavo ją patenkinti.

Kai 1945 metais rusai apsupo Aušvicą, ji buvo grąžinta atgal į Ravensbriuką, o tada išsiųsta į Bergeno – Belseno koncentracijos stovyklą, kur po kelių mėnesių buvo nužudyta Anne Frank ir jos sesuo. Tai tik sustiprino Irmos žiaurumą. Ji versdavo moteris kartais net po šešias valandas stovėti šaltyje ir lietuje, o jei kalinės atsisėsdavo ar pasvirdavo, ji mirtinai jas sumušdavo. Būtent čia ji pelnė savo pravardę „Belseno žvėris“.

1945 metų balandį šią stovyklą išlaisvino britų kariai. Jie pamėgino suimti Irmą. Ji išsitraukė savo sidabrinį revolverį ir bandė paleisti šūvį brigadininkui Bobui Danieliui į nugarą. Tačiau dar nespėjus nuspausti gaiduko, B. Danielis atsisuko ir ji pabėgo.

Irma Grese

Po sulaikymo I. Grese buvo paklausta, kodėl ji elgėsi taip žiauriai ir žudė žmones. Irma atsakė: „Tai buvo mūsų pareiga naikinti antisocialinius elementus, kad būtų užtikrinta Vokietijos ateitis“. Britai tai interpretavo kaip prisipažinimą ir I. Grese dėl savo nusikaltimų buvo pasiųsta teisman. Teismo metu ji toliau elgėsi įžūliai ir nuolat tvirtino, kad vykdė savo pareigą.

1945 metų gruodžio 13 dieną 22 metų „Aušvico hienai“ buvo įvykdyta mirties bausmė. Ji tapo jauniausia nacių nusikaltėle, kuri buvo nuteista mirties bausme. Į kartuves ji žengė su šypsena veide.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (239)