Sukakčių metai

Atmintinų datų gausa atsirado dėl to, kad daugelio šių įvykių šiemet laukia „apvalios“ sukaktys. Gruodžio viduryje parlamentarai priėmė nutarimą, kuriuo 2013-ieji paskelbti Klaipėdos krašto atgavimo metais.

Jau netrukus, sausio 15 d., bus minimos 90-osios Klaipėdos krašto atgavimo metinės, kai lietuvių sukilėliai užėmė Klaipėdą ir ji buvo de facto prijungta prie Lietuvos Respublikos, kuo galime didžiuotis ir džiaugtis šiandien, turėdami prieigą prie Baltijos jūros ir būdami jūrinė valstybė.

Taip pat šiemet sukanka 80 metų, kai Steponas Darius ir Stasys Girėnas perskrido Atlanto vandenyną. Tikimasi, kad šios datos minėjimas leis sustiprinti pasaulio lietuvių transatlantinius ryšius ir aktyvesnį bendradarbiavimą, sutelks lietuvių bendruomenę Lietuvoje ir užsienyje.

1933 m. liepos 15 d. pakilę iš Niujorko, lakūnai S. Darius ir S. Girėnas perskrido Atlantą ir liepos 17-ąją žuvo Pščelniko miške, tuometės Vokietijos Soldino apylinkėse, dabartinėje Lenkijos teritorijoje.

Pasaulinės aviacijos istorijoje šis skrydis minimas kaip vienas tiksliausių. Lakūnai iki katastrofos vietos per 37 val. 11 min. nuskrido 6 411 km. Pasiektas antras rezultatas pasaulyje pagal skrydžio nuotolį ir ketvirtas pagal ore išbūtą laiką.

Praėjusių metų rugsėjį nuspręsta, kad 2013-ieji turi vadintis ir mokslininkės, švietimo reformos pradininkės Lietuvoje Meilės Lukšienės metais, mat šiemet sueina 100 metų nuo jos gimimo.

Meilutė Julija Matjošaitytė-Lukšienė gimė 1913 m. rugpjūčio 20 d. Vienoje, Austrijoje. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete įgijo lietuvių literatūros istorijos, lietuvių kalbotyros, prancūzų literatūros, pedagogikos specialybes, apgynė humanitarinių mokslų daktaro ir socialinių mokslų habilituoto daktaro disertacijas.

M. Lukšienė – daugybės švietimo srities knygų autorė ir bendraautorė, yra dirbusi mokytoja, universiteto dėstytoja, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja. Sovietmečiu buvo apkaltinta nacionalizmu ir antitarybiškumu ir dėl to pašalinta iš universiteto, vėliau priimta į Pedagogikos mokslinio tyrimo institutą. M. Lukšienė buvo Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė ir viena iš Lietuvos švietimo reformos kūrėjų.

Paryžiuje UNESCO generalinės konferencijos 36-ojoje sesijoje habil. dr. M. Lukšienės 100-osios gimimo metinės paskelbtos ir UNESCO 2013-aisiais minima sukaktimi. UNESCO dėmesys šiai visuomenės veikėjai skiriamas už itin svarbų vaidmenį vystant modernią švietimo sistemą bei ugdant demokratišką lietuvių bendruomenę. 

Gegužę Seimas nutarė, kad 2013-ieji privalo būti ir 1863-iųjų sukilimo metai. Taip norima paminėti 150-ąsias sukilimo metines ir pabrėžti jo istorinę, kultūrinę reikšmę lietuvių, baltarusių ir lenkų tautoms.

1863–1864 m. sukilimas – Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią. Laisvės kovos vyko Rusijos imperijos okupuotose Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Lenkijoje sukilimas prasidėjo 1863 m. sausio 22 d. ir yra vadinamas Sausio sukilimu. Lietuvoje sukilimas prasidėjo 1863 m. kovą. Okupacinė Rusijos armija ginkluotą kovą galutinai numalšino 1864-ųjų rudenį. Lietuvoje įvyko 321 mūšis su Rusijos kariuomene. Per sukilimą okupacinė Rusijos vyriausybė nuteisė mirties bausme, katorga ar ištrėmė 21 712 žmonių.

Užsienio reikalų komiteto siūlymu 2013-ieji turėtų būti paskelbti Vilniaus geto atminimo metais – kaip tik šių metų rugsėjį sukaks 70 metų, kai okupacinė nacių kariuomenė likvidavo Vilniaus getą. Getas buvo įkurtas 1941 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus Senamiestyje, likviduotas iki 1943 m. rugsėjo 23–24 d. Iš 57 000 Vilniaus žydų, pasibaigus karui, gyvi liko tik apie 2 000.

Reikalavo pastangų

Kiek kitaip yra dėl kitų progų. Pernai birželį Parlamentas 2013-uosius paskelbė Sveikatingumo metais. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos „raginimą kovoti su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, akcentuojant visuomenės sveikos gyvensenos skatinimą, sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą kaip vieną iš valstybės prioritetų“. Tiesa, šis Jungtinių Tautų sprendimas buvo priimtas anksčiau, 2011 m. pavasarį, ir Sveikatingumo metais nevyriausybinių organizacijų pastangomis buvo stengiamasi paskelbti jau 2012-uosius.

Tarp būsimųjų Sveikatingumo metų darbų – sveikatingumo ugdymo stovyklų moksleiviams organizavimas, mitybos pagrindų mokymo renginių ciklas „Sveikesnio pasirinkimo link“ bendrojo ugdymo mokyklose, taip pat nacionalinis renginys „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą“.

Be to, ketinama organizuoti socialinės reklamos kūrybines dirbtuves jauniesiems menininkams – bus kuriami sveikos gyvensenos prekės ženklai alkoholio bei tabako vartojimo prevencijos, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo temomis.

Sveikatingumo metais bus populiarinami dviračių, pėsčiųjų, vandens turistiniai maršrutai, skatinama dviračių takų plėtra, išrinktas miestas, labiausiai propaguojantis dviračius.

Siekdama paskatinti visuomenę aktyviau sportuoti, Vyriausybė pritarė siūlymui rekomenduoti savivaldybėms taikyti mažesnius nekilnojamojo turto mokesčio už sporto sales tarifus.

Tačiau kol kas neaišku, kaip šios idėjos bus įgyvendintos, nes finansavimo mechanizmas – neapibrėžtas, tam nėra numatyta atskiro finansavimo.

Tarmės visgi prasimušė

Praėjusį kovą nuspręsta, kad 2013-ieji turėtų būti paskelbti Tarmių metais. Į Etninės kultūros globos tarybą Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ ir Rytų aukštaičių sambūrio atstovai su šia idėja kreipėsi dar 2010 metais. Taryba šiam tikslui sudarė savo narių ir kviestinių ekspertų darbo grupę, aptarusią idėjos įgyvendinimo galimybes. Tų pačių metų balandį taryba kreipėsi į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą siūlydama Tarmių metais paskelbti 2012-uosius, tačiau pritarimo nesulaukė.

Per kitus metus buvo gauti raštiški pritarimai iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Kultūros ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir pakartotinai kreiptasi į Seimą, kad Tarmių metais būtų paskelbti 2013-ieji. Į šį siūlymą atsiliepė komiteto narys Julius Dautartas – užregistravo atitinkamą nutarimo projektą, tačiau jam vis neatsirasdavo vietos Seimo darbotvarkėje.

Galiausiai pavyko surinkti 47 Seimo narių parašus, kad Tarmių metų klausimas būtų įtrauktas į Seimo darbotvarkę. 2011 m. gruodžio 6 d. Seimas pritarė nutarimo dėl Tarmių metų projekto pateikimui, tačiau projektas buvo patvirtintas po kelių mėnesių, tik 2012 metais.

Europos jubiliejus

Tačiau tai – dar ne viskas. 2013-ieji Europos Komisijos yra paskelbti Europos piliečių metais. Europos Sąjungos pilietybė buvo sukurta 1993 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusia Mastrichto sutartimi, tad šiemet švęsime jos dvidešimtmetį.

Dėl to šiuo metu vykstant į užsienį patiriama mažiau kelionės išlaidų, lengviau kirsti sieną, teikiamos pasirinktų atostogų paketų garantijos, taip pat užtikrinama galimybė naudotis sveikatos priežiūros sistemomis ir pigiau skambinti namo. O šiais Europos piliečių metais bus stengiamasi panaikinti paskutines kliūtis, kurių vis dar kyla naudojantis savo teisėmis užsienyje.

Europos piliečių metų tikslai – didinti piliečių informuotumą apie jų teisę laisvai gyventi Europos Sąjungoje, apie tai, kaip jie gali naudotis Europos Sąjungos teisėmis ir politika, taip pat skatinti aktyvų jų dalyvavimą formuojant Sąjungos politiką, diskusijas apie laisvo judėjimo teisės poveikį bei teikiamas galimybes, visų pirma susijusias su sanglaudos ir žmonių tarpusavio supratimo didinimu. Minint Europos piliečių metus, 2013-aisiais visoje Europos Sąjungoje bus surengta įvairių Sąjungos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens renginių, konferencijų bei seminarų.

Komisija taip pat planuoja didinti įvairiomis kalbomis parengtų interneto portalų „Europe Direct“ ir „Your Europe“ žinomumą – jie bus pagrindiniai vieno langelio principu veikiančios informavimo apie Sąjungos piliečių teises sistemos elementai.

2013-aisiais, Europos piliečių metais, planuojamiems veiksmams finansuoti siūloma skirti 1 mln. eurų.

Ar įstrigo 2012-ieji?

Tokiu pačiu principu veikiama ir kitais metais – daugiau kalbama konkrečia tema ir gavus finansavimą vykdomi įvairūs projektai: nuo interneto svetainių, renginių, diskusijų, konferencijų iki infrastruktūros. Tačiau dėl kultūros iniciatyvų finansavimo Lietuvoje kalbama pro sukąstus dantis. Jei būtų Vyriausybės valia, tai ir sveikatą Lietuvoje turėtų propaguoti nevyriausybinės organizacijos savo lėšomis.

Gal dėl to visa tai neturi tokio didelio poveikio? Sakykim, jei kas atsimena, 2012-ieji Seimo nutarimu buvo paskelbti Muziejų metais. Nors šiems metams finansavimas buvo skirtas, informacijos sklaida buvo menka.

Pernai sukako 150 metų, kai gimė poetas Jonas Mačiulis-Maironis, tad 2012-ieji buvo Maironio metai. Tačiau tais metais Maironio muziejui Kaune buvo skirtas mažesnis finansavimas, o jo „Pavasario balsai“ išleisti tik vasaros pabaigoje.

Europos Parlamentas 2012-uosius buvo paskelbęs Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais, tačiau ir jie, kaip ir Maironio metai, tikriausiai didžiajai daliai visuomenės labiausiai įsiminė iš reklaminių stendų.

Susiję straipsniai
Top naujienos
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės